Kodėl jūsų papildai neveikia? 3 žalingi įpročiai, dėl kurių papildai praranda prasmę, ar ir jūs taip darote?

Papildai nėra greito poveikio piliulės. Tai – ilgalaikio palaikymo priemonė, kurios efektyvumas priklauso nuo režimo, organizmo poreikių ir net tokių detalių kaip gėrimas, kuriuo juos užsigeriama. Mažos klaidos kaupiasi ir ilgainiui visiškai panaikina naudą.

Svarbu ne tik ką, bet ir kaip. Nors skamba paprastai, dauguma žmonių tai pamiršta. O tada kaltina gamintojus, genetiką ar dar ką nors, tik ne savo netikslumus. Aptarkime, kokios yra trys dažniausios klaidos, kurios lemia, kad net geriausi papildai nebeduoda jokios naudos.

Vartojimas be jokios tvarkos

Didžiausia problema – papildai, kuriuos geriama kai prisimenama. Vieną rytą taip, kitą – pamiršus, trečią – vietoj pusryčių, o ketvirtą – iš viso praleista. Tokiu būdu organizmas negali įsisukti į ritmą, o medžiagų poveikis tampa nepastovus.

Papildai veikia tik tada, kai jie vartojami reguliariai. Jie neprilygsta vaistams, kurių poveikis juntamas greitai. Tam, kad pradėtų veikti vitaminai ar mineralai, organizmui reikia juos gauti pastoviai. Vienas kartas per savaitę – tai tiesiog veltui išleisti pinigai.

Norint matyti rezultatą, būtina įtraukti papildus į kasdienę rutiną. Tai gali būti rytinis įprotis kartu su pusryčiais ar vakare prieš miegą – svarbiausia, kad tai vyktų kasdien. Geriausiai veikia priminimai telefone arba ryto ritualai, kuriuose numatoma vieta ir papildams.

Užsigėrimas tuo, kas trukdo įsisavinti

Kava ar arbata dažnai laikoma nekalta skysčių alternatyva, tačiau jos sudėtyje esantys junginiai – kofeinas ir taninai – trukdo pasisavinti kai kuriuos vitaminus bei mineralus. Tai ypač svarbu tiems, kurie vartoja geležį ar B grupės vitaminus.

Užsigėrę papildus rytine kava, iš esmės patys panaikinate jų naudą. Net jei atrodo, kad toks kiekis nepakenks – organizmas sureaguoja kitaip. Kofeinas aktyvina skysčių pasišalinimą, o tai gali sutrukdyti tirpių vitaminų įsisavinimą. Taninai, savo ruožtu, pririša kai kurias mineralines medžiagas ir trukdo joms patekti ten, kur reikia.

Papildų užgėrimui geriausias pasirinkimas – paprastas kambario temperatūros vanduo. Ne sultys, ne gazuoti gėrimai, o tiesiog vanduo. Šiuo atveju paprastumas reiškia efektyvumą. Jei negalite atsisakyti kavos – bent jau padarykite pusvalandžio pertrauką tarp jos ir papildų.

Nesuderinimas su maistu – dažna, bet svarbi klaida

Dar viena problema – netinkamas laikas. Daugelis vitaminų turi savų kaprizų. Ypač tai pasakytina apie riebaluose tirpius vitaminus – A, D, E ir K. Jie geriausiai pasisavinami tik tada, kai vartojami kartu su riebalų turinčiu maistu. Be to, tuščias skrandis dažnai trukdo jų pasisavinimui.

Pavyzdžiui, jeigu geriate vitamino D kapsulę ryte, prieš pusryčius, o tada suvalgote tik sausą duonos riekę – efektyvumas bus mažas. Tam, kad šie vitaminai patektų į kraujotaką, reikia bent trupučio riebalų: kiaušinio trynio, avokado, šlakelio alyvuogių aliejaus ar jogurto. Net ir nedidelis kiekis padeda suaktyvinti pasisavinimo mechanizmą.

Svarbu nepamiršti, kad kai kurie vitaminai netgi pavojingi tuščiu skrandžiu – gali sukelti pykinimą ar kitokius nemalonius pojūčius. Todėl laikas ir maisto sudėtis turi tiesioginės įtakos tam, kaip organizmas priims tai, ką jam siūlote.

Ar verta viską daryti atmestinai?

Papildų nauda nėra išgalvota. Mokslas patvirtina jų efektyvumą, bet tik tada, kai jie vartojami sąmoningai ir atsakingai. Kitaip – tai tik gražios pakuotės, stovinčios spintelėje, iš kurių naudos tiek pat, kiek iš nepradaryto stiklainio.

Kiekviena smulkmena gali turėti įtakos: gėrimas, su kuriuo užsigeriate, paros laikas, reguliarumas. Jei bent vienas iš šių elementų yra neapgalvotas, visas papildų režimas tampa abejotinas.

Todėl verta sau užduoti klausimą – ar norite išleisti pinigus efektui, ar tik vaizdui? O jei jau pasirūpinote papildais, pasirūpinkite ir jų vartojimo kultūra. Tada rezultatai ne tik atsiras, bet ir išliks.