Pamiršote pažiūrėti vaistų galiojimą? Gydytoja perspėja dėl šio itin pavojingo įpročio namuose

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė pabrėžia, kad pasibaigusio galiojimo vaistai gali ne tik prarasti veiksmingumą, bet ir tapti pavojingi – dėl cheminės sudėties pokyčių jų poveikis gali būti nenuspėjamas ar net kenksmingas.

Mažiausia, kas gali nutikti vartojant pasibaigusio galiojimo vaistus, – tai, kad jie paprasčiausiai nebeveiks ir neturės įtakos ligos simptomams, todėl gydymas gali būti neveiksmingas.

„Vis dėlto kai kuriais atvejais rizika vartojant pasenusius vaistus yra kur kas didesnė – jie gali pakisti chemiškai ir tapti toksiški, sukeldami šalutinį poveikį ar net stiprų apsinuodijimą. Neefektyvus gydymas taip pat gali lemti atsparumo antibiotikams vystymąsi ar komplikacijas sergant lėtinėmis ligomis“, – teigia vaistininkė.

Iš pažiūros net nepakitę vaistai gali būti nebetinkami vartoti, todėl juos reikėtų išmesti pasibaigus galiojimo laikui. Specialistės teigimu, žmonės neretai laiko vaistus, kurių galiojimas jau pasibaigęs, manydami, kad jie vis dar veiksmingi.

Kiti taip elgiasi dėl finansinių priežasčių – nenori išmesti brangių medikamentų ar neturi galimybės įsigyti naujų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės paprasčiausiai nepastebi, kad vaisto galiojimo laikas pasibaigęs, nes nepatikrina pakuotės, ypač tų vaistų, kurie vartojami retai.

„Dažniausiai tai būna įvairūs purškalai – nosies ar gerklės – kurie naudojami tik peršalimo sezonu, o vaistų likučiai dažnai atidedami „kitam kartui“ ir pamirštami. Taip pat neretai lieka nesuvartoti sirupai, ypač vaikams skirti preparatai, kurie po persirgtos ligos nebenaudojami“, – aiškina specialistė.

Vaistų laikymas namuose

Tinkamas vaistų laikymas yra vienas svarbiausių dalykų, siekiant išsaugoti jų veiksmingumą ir saugumą. Juos reikėtų laikyti taip, kaip nurodyta pakuotėje ar informaciniame lapelyje.

Daugumai preparatų tinka vėsi, sausa ir tamsi vieta – pavyzdžiui, aukštesnė lentyna spintelėje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, drėgmės ar kitų šilumos šaltinių. Vaistininkės teigimu, vonios kambarys ar virtuvė šiam tikslui netinka, nes čia dažnai būna per drėgna ir per šilta.

„Vaistus rekomenduojama laikyti originalioje pakuotėje, toliau nuo drėgmės ir vaikams nepasiekiamoje vietoje. Kai kurie preparatai, pavyzdžiui, sirupai ar akių lašai, turi būti laikomi šaldytuve“, – nurodo E. Šeibokaitė.

Ką apie vaisto galiojimą išduoda jo forma?

Vaisto forma turi didelę įtaką tiek jo galiojimo trukmei, tiek poveikiui pasibaigus terminui. Sausos formos preparatai, tokie kaip tabletės ar kapsulės, paprastai išlieka stabilesni ir, laikomi tinkamomis sąlygomis, ilgiau nepraranda savo savybių. Vis dėlto, anot vaistininkės, laikui bėgant net ir jų veiksmingumas gali sumažėti.

„Kur kas rizikingiau vartoti skystus vaistus, tokius kaip sirupai ar lašai, pasibaigus jų galiojimo laikui – juose greičiau gali daugintis bakterijos ar grybeliai, ypač jei preparatas jau atidarytas“, – priduria ji.

Akių lašai ir injekciniai tirpalai reikalauja ypatingo atsargumo, nes šie preparatai turi būti visiškai sterilūs. Specialistės teigimu, jų naudojimaspasibaigus galiojimuigali sukelti rimtas infekcijas, uždegimus ar kitas komplikacijas.

Tepalai, geliai ir purškalai laikui bėgant taip pat praranda stabilumą – jų veikliosios medžiagos gali suirti, o pakitusi sudėtis sukelti odos sudirginimą ar alergines reakcijas.

Nemesti vaistų į šiukšlines ar kanalizaciją

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pabrėžia, kad pasibaigus galiojimo laikui, vaistų nereikėtų mesti į buitines atliekas ar nuleisti į kanalizaciją – taip teršiama aplinka, o vaistų likučiai, patekę į gruntinį vandenį, gali pakenkti tiek gyvūnijai, tiek žmonių sveikatai.

Vaistus, kurių galiojimas pasibaigęs, ar kurie nebebus vartojami, vaistinės priima saugiam utilizavimui. Jei po gydymo kurso liko medikamentų, juos galima iš karto atiduoti.

„Vaistų laikymas „atsargai“ nėra gera praktika – ateityje gali kilti pagunda juos vartoti be gydytojo paskyrimo, o tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų“, – įspėja vaistininkė.

Jos teigimu, „Gintarinės vaistinės“ tinkle jau yra šimtas vaistinių, kuriose vartotojams atsikratyti nereikalingais vaistais yra itin paprasta – užuot laukus bendroje eilėje, pakanka juos išmesti į specialias vaistų utilizavimui skirtas dėžes.

„Šios dėžės skirtos būtent receptiniams ir nereceptiniams vaistiniams preparatams, kurių nieku gyvu negalima nei mesti į šiukšlių konteinerius, nei nuleidinėti į unitazą, kad nebūtų pakenkta nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. Maisto papildai ar vitaminai nėra vaistai, todėl, pasibaigus galiojimo terminui, juos galima išmesti su komunalinėmis atliekomis“, – aiškina vaistininkė.

Kartu su bendru atliekų srautu turi būti rūšiuojami ir kosmetikos gaminiai, nevaistiniai pleistrai ar tvarsčiai. Tačiau jei tvarsčiai yra permirkę krauju, juos, kaip ir medicinines pirštines, reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą ir tik po to pastarąjį mesti į bendrą atliekų maišą.

Adatas ar panaudotus švirkštus patartina kaupti talpyklose – dėžutėse su dangčiais. Prikaupus tokį indą jis gali būti metamas į bendrų atliekų konteinerį, tačiau ant jo reikėtų užrašyti įspėjimą „Aštru“ ar panašų, kad rūšiavimo centrų darbuotojai iš karto atkreiptų dėmesį. Švirkštai, adatos ar medicininiai termometrai taip pat priimami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tuo tarpu elektroninius termometrus galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtus konteinerius.

„Vaistinių tinklai yra svarbi farmacinių atliekų rūšiavimo sistemos dalis, tačiau ne vienintelė, atsakingas atliekų tvarkymas labai priklauso nuo mūsų visų sąmoningumo“, – pabrėžia E. Šeibokatė.