Mokslininkai atkūrė seniausiai prarastą geną, kuris gali išgelbėti žmoniją nuo podagros ir kitų ligų

Pasirodo, mūsų protėviai kadaise turėjo geną, galėjusį sumažinti šlapimo rūgšties lygį. Šis genas, vadinamas urikaze, sugebėdavo gaminti fermentą, padedantį suskaidyti šlapimo rūgštį. Deja, evoliucijos eigoje jis buvo prarastas. Būtent šios netekties pasekmė yra mūsų pažeidžiamumas podagrai ir kitoms ligoms, susijusioms su šlapimo rūgšties pertekliumi.

JAV mokslininkai Laisas Balico ir Erikas Gaucheris iš Džordžijos valstijos universiteto nusprendė patikrinti, ar šį geną būtų įmanoma atkurti. Jų tyrimas atvėrė naują galimybę gydyti ne tik podagrą, bet ir kitus negalavimus, kuriuos sukelia hiperurikemija.

Kodėl šlapimo rūgštis tapo problema?

Šlapimo rūgštis kaupiasi organizme, kai jos susidaro daugiau, nei gali pašalinti inkstai. Tokiu atveju ji kristalizuojasi sąnariuose ir inkstuose, sukeldama podagrą, inkstų akmenis bei žalą kepenims. Medicinoje ši būklė vadinama hiperurikemija ir laikoma pavojinga sveikatai.

Įdomu tai, kad senieji primatai urikazės geną prarado prieš maždaug 20 - 29 mln. metų. Manoma, jog tuo metu papildoma šlapimo rūgštis buvo naudinga, nes padėdavo greičiau paversti vaisių cukrų riebalais. Tai leido lengviau išgyventi badmečiu, kai maisto trūko. Tačiau šiandien, kai maisto stygiaus problema nebėra tokia aktuali, šlapimo rūgšties perteklius jau daro daugiau žalos nei naudos.

Genetikų bandymai su senoviniu genu

Mokslininkai pasitelkė „CRISPR“ genų redagavimo technologiją ir atkūrė senovinę urikazės geno versiją. Jie pasinaudojo kitų žinduolių dar veikiančiais genais bei kompiuteriniais modeliais, kurie padėjo atkurti, kaip šis genas galėjo atrodyti anksčiau.

Atkurtoji geno versija buvo išbandyta su laboratorijoje sukurtais žmogaus kepenų ląstelių modeliais. Rezultatai buvo daug žadantys, tai ląstelės sėkmingai gamino urikazę, kuri sumažino šlapimo rūgšties kiekį ir sustabdė perteklinio fruktozės kiekio virtimą riebalais. Panašūs rezultatai gauti ir sudėtingesniuose trimačiuose kepenų „sferoidų“ modeliuose.

Mokslininkai pastebėjo, kad fermentas pateko į tinkamas ląstelių struktūras, vadinamas peroksisomomis. Tai reiškia, kad genas veikė taip, kaip tikėtasi, ir padėjo atlikti reikiamą funkciją.

Platesnės naudos sveikatai

Urikazės atkūrimas gali reikšti daugiau nei vien podagros gydymą. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis siejamas ir su kitomis ligomis, tai širdies ir kraujagyslių problemomis, aukštu kraujo spaudimu, inkstų ligomis. Todėl genų terapija galėtų tapti universaliu sprendimu kovojant su įvairiomis sveikatos problemomis.

Vis dėlto dar laukia ilgas kelias. Kol kas tyrimai atlikti tik ląstelių lygiu, tad reikia išsiaiškinti, kaip šis metodas veiks gyvūnuose, o vėliau ar bus saugus žmonėms. Svarbu nustatyti, ar urikazės atkūrimas nesukels kitų nepageidaujamų pasekmių.

Viltis ateičiai

Šiuo metu manoma, kad hiperurikemija kamuoja apie penktadalį JAV gyventojų. Dieta daro didelę įtaką šiai būklei, pavyzdžiui, raudona mėsa ar alkoholis situaciją pablogina. Dabartiniai vaistai ne visada veiksmingi ir kartais sukelia šalutinius poveikius. Todėl genų terapija, jei ji pasiteisins, galėtų tapti revoliuciniu gydymo metodu.

Kaip sako tyrėjai, atkurtas urikazės genas gali padėti žmonėms gyventi be podagros ir netgi apsaugoti nuo riebalų kaupimosi kepenyse. Tai būtų didžiulis žingsnis medicinoje, leidžiantis pasinaudoti evoliucijos metu prarastomis galimybėmis žmonių sveikatos labui.