Gydytoja endokrinologė apie skydliaukės vėžį: iki diagnozės apie šią ligą žino tik nedaugelis

Taigi, rugsėjį minint Skydliaukės vėžio žinomumo mėnesį, su specialiste kalbamės, kuo ši onkologinė liga skiriasi nuo kitų ir kodėl jos gydymui beveik netaikoma chemoterapija.

Skydliaukės vėžys – tai piktybinė šios nedidelės, savo forma drugelį primenančios, endokrininės liaukos liga, kurios metu skydliaukės ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis, suformuodamos navikus.

„Yra skiriamos keturios skydliaukės vėžio formos: papilinė, folikulinė, medulinė ir anaplastinė. Statistiškai dažniausiai diagnozuojama papilinė karcinoma, dažniausiai pasitaikanti tarp 20–55 m. amžiaus ir net kelis kartus dažniau moterims nei vyrams. Šio tipo vėžys pasižymi lėtu augimu ir progresavimu, todėl siejamas su labai gera prognoze, nors daliai žmonių liga gali atsinaujinti. Antroje vietoje pagal dažnumą – folikulinė forma, kuri vystosi iš skydliaukėje esančių folikulinių ląstelių. Ji taip pat dažniau būdinga moterims nei vyrams, tačiau dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų žmonėms. Nors ši forma agresyvesnė nei papilinė karcinoma ir dažniau metastazuoja, dažnai į kaulus, jos prognozė taip pat išlieka gera – kuo anksčiau liga aptinkama ir kuo navikas mažesnis, tuo didesnė tikimybė jį įveikti“, – pasakoja gydytoja endokrinologė I. Fomčenko.

Medulinis skydliaukės vėžys, pasak gydytojos, dažnai siejamas su šeiminiu paveldėjimu ir nustatomas apie 1–2 proc. sergančiųjų. Šis vėžys vystosi iš skydliaukėje esančių C tipo ląstelių, išskiriančių hormoną kalcitoniną, todėl jo nustatymas kartais pasitarnauja diagnozuojant. Medulinės karcinomos eiga agresyvesnė, o gydymo rezultatai ne tokie geri kaip papilinio ar folikulinio vėžio. Visgi pati sudėtingiausia forma – anaplastinė karcinoma. Ji diagnozuojama rečiausiai (mažiau nei 1 proc. visų atvejų), dažniausiai vyresniame amžiuje. Tai agresyvus, greitai augantis vėžys, dažnai laikomas IV stadijos liga jau nuo pat diagnozės pradžios.

Kaip atpažinti simptomus?

Pasak gydytojos I. Fomčenko, net 7 iš 10 žmonių gyvenimo eigoje skydliaukėje susiformuoja vadinamieji mazgeliai. Ir nors daugeliu atvejų jie yra gerybiniai ir tik nedidelei daliai linkę supiktybėti, vis dėlto jie turi būti periodiškai stebimi.

„Dažnai nei skydliaukės mazgai, nei piktybiniai navikai nesukelia jokių simptomų, kadangi skydliaukės – kaip ir kitų organų – vėžiniai pakitimai vystosi lėtai. Retais atvejais žmogus pastebi atsiradusį neskausmingą, kietesnį, palaipsniui didėjantį guzą priekinėje kaklo dalyje. Kartu gali atsirasti rijimo sutrikimai, balso prikimimas, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas“, – atkreipia dėmesį endokrinologė.

Daliai žmonių įtarimas dėl skydliaukės mazgų kyla apsilankius profilaktiniam patikrinimui – gydytojas gali apčiuopti pokyčius kakle. Skydliaukės vėžio nustatyme svarbiausią vaidmenį atlieka ultragarsinis tyrimas – echoskopija. Jos metu apžiūrima skydliaukė ir kaklo limfmazgiai, įvertinami galimi pakitimai. Jei kyla įtarimų – atliekama plonos adatos aspiracinė biopsija, kurios metu iš audinio mėginio nustatomas mazgo piktybiškumas.

Gydymas kitoks nei kitų vėžinių susirgimų

Vėžio diagnozė daugeliui žmonių pirmiausia asocijuojasi su sekinančia chemoterapija ir sunkiais šalutiniais reiškiniais. Tačiau, pasak endokrinologės, skydliaukės vėžio gydymas skiriasi nuo kitų.

Pagrindinis papilinės, folikulinės ir medulinės skydliaukės vėžio formų gydymo būdas – operacija, kurios metu pašalinama skydliaukė, o kai kuriais atvejais – ir pažeisti limfmazgiai.

Po operacijos, gydant papilinį ir folikulinį vėžį, dažnai taikomas gydymas radioaktyviuoju jodu, jei nustatomi likutiniai vėžio židiniai. Šio gydymo metu radioaktyvioji medžiaga išgeriama arba suleidžiama į veną – skydliaukės vėžio ląstelės ją sugeria, jodas apšvitina ir sunaikina jas. Kiti organai ar audiniai šios radioaktyviosios medžiagos neabsorbuoja, todėl gydymas neturi šalutinio poveikio aplinkiniams audiniams. Gydymas radioaktyviu jodu gali būti kartojamas kelis kartus. Medulinės karcinomos atveju šis gydymo būdas netaikomas.

Kai kuriais atvejais taikoma ir išorinė radioterapija (spindulinis gydymas), kai likutinės vėžio ląstelės veikiamos didelės energijos jonizuojančia spinduliuote. Tokiu būdu sunaikinami ne tik likę navikiniai židiniai, bet ir šalia skydliaukės esantys pažeisti limfmazgiai.

Šis gydymas turi būti kruopščiai suplanuotas – kiekvienam pacientui sudaromas individualus gydymo planas.

Chemoterapija skydliaukės vėžio atvejais taikoma labai retai, paprastai tik ligai progresuojant. Esant anaplastinei karcinomai, gydymas parenkamas atsižvelgiant į naviko tipą, lokalizaciją, išplitimą ir bendrą paciento būklę. Gali būti taikomi visi gydymo metodai – chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis – tačiau dažnai gydymo rezultatai būna prasti.

Išskyrus anaplastinę formą, skydliaukės vėžio gydymas dažniausiai yra labai efektyvus, o prognozės – palankios. Papilinio ir folikulinio vėžio atvejais pasveiksta daugiau kaip 90 % pacientų. Medulinio vėžio gydymas mažiau efektyvus, tačiau vis tiek galimas ilgalaikis išgyvenamumas.

Gyvenimas po skydliaukės vėžio diagnozės

Dauguma žmonių, sirgusių papiline karcinoma, po gydymo gyvena ilgus metus. Net ir atkryčio atveju liga dažnai sėkmingai valdoma. Visgi gydytoja I. Fomčenko pabrėžia, kad pašalinus skydliaukę, pacientai visą likusį gyvenimą turi vartoti skydliaukės hormoną – levotiroksiną. Jis užtikrina normalų hormonų kiekį organizme, kai pati skydliaukė jų nebegamina.

Nors be šio vaisto organizmas negali tinkamai funkcionuoti, apie jį sklando daugybė mitų. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad levotiroksinas neišvengiamai sukels svorio padidėjimą, plaukų slinkimą, silpnumą ar nuovargį. Ypač moterys nerimauja, kad po gydymo teks kovoti su viršsvoriu ir prasta savijauta.

Gydytoja į tokius nuogąstavimus atsako, kad hormonų pusiausvyra – itin subtili, todėl labai svarbu tinkamai parinkta vaisto dozė ir taisyklingas jo vartojimas. Nepageidaujami reiškiniai dažniausiai kyla dėl netinkamos dozės ar netaisyklingo vartojimo. Pavyzdžiui, jei vaistai vartojami kartu su kava – kofeinas mažina jų poveikį – arba jei pamirštama išgerti vaistą.

„Po skydliaukės vėžio gydymo medikamentai pakeičia tai, ko pats organizmas nebegamina, ir taip užtikrina normalų organizmo funkcionavimą. Jei vaistai vartojami reguliariai, laikantis gydytojų rekomendacijų, jų dozė parinkta tinkamai – jokių šalutinių reiškinių neturėtų būti. Patys savaime šie vaistai nesukelia svorio augimo ar plaukų slinkimo. Žinoma, kaip ir po bet kurios ligos, po operacijos ar onkologinio gydymo reikia laiko atsigauti ir sustiprėti“, – sako gydytoja.