Mokslininkai perspėja: prastas miegas gali palikti toksinus smegenyse ir padidinti Alzheimerio riziką

Mokslininkai mano, kad prastas miegas trukdo šiam procesui, todėl toksinai kaupiasi smegenyse. Tokia būklė gali padidinti riziką susirgti Alzheimerio liga ir kitomis atmintį bei mąstymą veikiančiomis ligomis. Nors daugelis tyrimų kol kas atlikti su gyvūnais, ryšys tarp miego kokybės ir smegenų sveikatos tampa vis akivaizdesnis.

Kyla klausimas, tai ar pagerinus miego įpročius galėtume sustiprinti smegenų gebėjimą išsivalyti ir taip sumažinti demencijos riziką. Atsakymo dar nėra, bet tai viena įdomiausių šiuolaikinės medicinos tyrimų krypčių.

Kaip smegenys šalina atliekas?

Visos žmogaus kūno ląstelės gamina atliekas. Kitose organizmo dalyse šias atliekas pašalina limfinė sistema, tačiau smegenys limfmazgių neturi. Tik prieš maždaug dvylika metų buvo atrasta vadinamoji glimfinė sistema, kuri veikia kaip smegenų valymo mechanizmas.

Ši sistema naudoja smegenų skysčius, cirkuliuojančius aplink kraujagysles. Skysčiai patenka tarp smegenų ląstelių, surenka atliekas ir per didžiąsias venas išneša jas iš smegenų. Tyrimai su pelėmis parodė, kad glimfinė sistema ypač aktyvi miego metu, kai pašalinama daug daugiau kenksmingų medžiagų.

Vienas tokių šalintinų junginių yra beta amiloido baltymas. Jo sankaupos sudaro plokšteles, kurios, kartu su kito baltymo tau susivėlimais, yra pagrindinis Alzheimerio ligos požymis. Mokslininkai pastebėjo, kad būdraujant šio baltymo lygis smegenų skystyje kyla, o miegant greitai krinta.

Įrodymai iš žmogaus tyrimų

Eksperimentai su žmonėmis taip pat patvirtino šią sąsają. Pavyzdžiui, po vienos bemiegės nakties sveikiems suaugusiems padidėjo beta amiloido kiekis smegenų srityje, susijusioje su atmintimi. Tai rodo, kad miegas tiesiogiai veikia smegenų gebėjimą pašalinti šį baltymą.

Vis dėlto ne visi tyrimai sutaria, kada glimfinė sistema aktyviausia. Kai kurie naujesni bandymai su gyvūnais rodo, kad ji gali veikti ir dieną. Diskusijos tęsiasi, tačiau aišku viena, tinkamas miegas yra itin svarbus gerai smegenų sveikatai.

Miego sutrikimų poveikis

Didžiausią nerimą kelia ilgalaikiai miego sutrikimai. Pavyzdžiui, sergant miego apnėja kvėpavimas naktį trumpam sustoja daug kartų. Tai lemia deguonies trūkumą ir lėtinį miego nepriteklių. Tokios sąlygos gali skatinti toksinų kaupimąsi smegenyse ir didinti demencijos riziką.

Tyrimai rodo, kad gydant miego apnėją pagerėja beta amiloido šalinimas. Tai suteikia vilties, kad panašūs rezultatai gali būti pasiekti ir gydant kitus sutrikimus. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar ilgalaikis nemigos gydymas taip pat sumažina toksinų sankaupas.

Nemiga, kai sunku užmigti ar išlaikyti miegą, taip pat siejama su didesne demencijos rizika. Nors ryšys pastebimas, dar trūksta aiškių duomenų, kad nemigos gydymas padėtų sumažinti šios ligos pavojų.

Ką žinome šiandien?

Apibendrinant, miegas atrodo kaip vienas svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti smegenų švarą ir sveikatą. Tyrimai leidžia manyti, kad pakankamai kokybiško miego gali padėti išvengti kenksmingų medžiagų kaupimosi ir galbūt sumažinti demencijos riziką.

Vis dėlto dar neaišku, ar pagerinus miegą ar gydant sutrikimus galima visiškai užkirsti kelią ligoms. Šiuo metu mokslininkai aktyviai tyrinėja, kaip kinta toksinų lygiai kraujyje skirtingų paros ciklų metu, ir kokią įtaką turi gydymas. Taip pat tiriama, ar tam tikri vaistai nuo nemigos gali paveikti smegenų gebėjimą šalinti beta amiloidą.

Nors ši tyrimų sritis dar tik vystosi, vienas dalykas aiškus, tai miegas yra labai svarbus mūsų smegenims. Jei jaučiate, kad kenčiate nuo nuolatinio miego trūkumo ar sutrikimų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Rūpinimasis miego kokybe gali būti vienas iš paprasčiausių būdų padėti smegenims išlikti sveikoms ilgus metus.