Mokslininkai nustatė netikėtą ženklą, vėlyvi pusryčiai gali reikšti gerai suprastėjusią sveikatą

Jau seniai žinoma, kad ne tik tai, ką valgome, bet ir kada valgome, daro įtaką organizmui. Vis dėlto pasirodo, kad prastėjanti sveikata gali lemti ir pačius valgymo įpročius. Jei pusryčiai valgomi vis vėliau, tai gali būti vienas iš signalų, jog žmogaus sveikata silpnėja.

Tyrime dalyvavo beveik trys tūkstančiai žmonių iš Jungtinės Karalystės. Jų amžius siekė nuo 42 iki 94 metų, o duomenys buvo renkami daugiau kaip tris dešimtmečius. Tokia imtis suteikė galimybę pastebėti ilgalaikes tendencijas.

Rezultatai kelia nerimą

Mokslininkai nustatė, kad su amžiumi dalyviai pradėdavo pusryčiauti ir vakarieniauti vis vėliau, o valgymui skirtas dienos laikas trumpėjo. Tokie pokyčiai buvo susiję su prastesne fizine bei psichine sveikata.

Kalbant apie bendrą mirtingumą, nustatyta reikšminga sąsaja, tai kiekviena valanda, kuria pusryčiai atidėliojami, riziką mirti tyrimo laikotarpiu padidindavo 8 - 11 procentų. Tai nereiškia, kad vėlyvi pusryčiai tiesiogiai sukelia mirtį, tačiau jie gali būti svarbus rodiklis apie žmogaus būklę.

Vienas galimų paaiškinimų yra prastėjanti sveikata apsunkina kasdienę rutiną. Miego sutrikimai lemia sunkesnį kėlimąsi, o sumažėjęs fizinis pajėgumas reiškia, kad net paprasti darbai, tokie kaip pusryčių gaminimas, užtrunka ilgiau.

Naujas požiūris į valgymo laiką

Harvardo medicinos mokyklos mitybos mokslininkas Hasanas Daštis pažymėjo, kad pusryčių laikas gali tapti paprastu ir lengvai stebimu bendros sveikatos rodikliu. Iki šiol buvo mažai žinoma, kaip kinta valgymo įpročiai senstant, o šis tyrimas padeda užpildyti šią spragą.

Svarbu suprasti, kad šie rezultatai gali būti naudingi ne tik tyrėjams, bet ir gydytojams. Pastebėjus, jog vyresnio amžiaus žmogus pradeda valgyti vis vėliau, tai gali būti ankstyvas ženklas, kad verta patikrinti jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Ši informacija gali padėti kurti ir naujas strategijas, skirtas sveikam senėjimui skatinti. Skatinimas išlaikyti nuoseklų valgymo ritmą galėtų tapti svarbia priemone kartu su kitais sveikos gyvensenos principais.

Prevencija ir sveikas gyvenimo būdas

Mokslininkai pabrėžia, kad nors pusryčių laikas pats savaime nėra lemiamas veiksnys, jis atspindi platesnius sveikatos pokyčius. Todėl svarbiausia išlieka bendros prevencijos priemonės, tai sveiko svorio palaikymas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo vengimas ir ribotas alkoholio vartojimas.

Kadangi pasaulio gyventojų amžius nuolat didėja, tokios įžvalgos tampa vis aktualesnės. Supratimas apie tai, kaip valgymo įpročiai susiję su sveikata, gali padėti ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę.