Dauno sindromas be stereotipų: pasakė, kas yra tiesa ir kas mitai, atskleidė, kaip galime prisidėti prie didesnio supratimo ir priėmimo

Nepaisant didėjančio informuotumo, vis dar kyla klausimų: kas yra Dauno sindromas, kodėl svarbu kalbėti apie jį ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie atviresnės visuomenės kūrimo? Ši diena kviečia ne tik mokytis, bet ir parodyti solidarumą tiems, kuriems to reikia labiausiai. 

Kodėl kovo 21?

Pati data – 03.21 – pasirinkta neatsitiktinai. Dauno sindromas atsiranda dėl genetinės mutacijos, kai žmogus vietoj įprastų dviejų 21 chromosomos kopijų turi tris. Būtent todėl ši diena simbolizuoja tris chromosomas 21 poroje.

Šią dieną įvairiose šalyse vyksta renginiai, paskaitos, socialinės kampanijos, skatinančios visuomenės supratingumą ir palaikymą. Vienas iš būdų parodyti solidarumą – vilkėti skirtingas kojines, simbolizuojančias žmonių unikalumą.

Faktai apie Dauno sindromą

• Tai nėra liga. Dauno sindromas – tai genetinė būklė, kuri žmogų lydi visą gyvenimą;
• Dauno sindromas yra viena dažniausių genetinių anomalijų pasaulyje. Jis pasitaiko maždaug vienam iš 700 gimusių kūdikių;
• Žmonės su Dauno sindromu gali gyventi ilgą ir visavertį gyvenimą. Anksčiau gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, tačiau šiandien, dėl medicinos pažangos, daugelis žmonių su Dauno sindromu sulaukia net 60–70 metų;
• Ši būklė nepriklauso nuo tautybės ar socialinės padėties. Ji gali pasireikšti bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių;
• Ankstyvas ugdymas ir palaikymas – raktas į sėkmę. Vaikai su Dauno sindromu, turėdami tinkamą švietimą ir paramą, gali mokytis, dirbti, kurti santykius ir dalyvauti visuomenėje kaip visi kiti.

Dažniausi mitai apie Dauno sindromą

Nepaisant vis didėjančio visuomenės supratingumo, apie Dauno sindromą vis dar sklando įvairūs mitai. Panagrinėkime kelis iš jų.

Mitas: Žmonės su Dauno sindromu visada yra laimingi

Tai vienas populiariausių stereotipų. Žinoma, žmonės su Dauno sindromu gali būti draugiški ir pozityvūs, tačiau jie patiria visas įprastas emocijas – liūdesį, pyktį, nusivylimą. Tai individualios asmenybės su savo unikaliu charakteriu.

Mitas: Žmonės su Dauno sindromu negali mokytis ar dirbti

Netiesa. Daugelis žmonių su Dauno sindromu gali baigti mokyklas, įgyti profesinių įgūdžių ir dirbti. Kai kurie tampa menininkais, sportininkais ar net verslininkais. Žinoma, jiems gali reikėti papildomos pagalbos, bet su tinkamu palaikymu jie gali pasiekti daug.

Mitas: Dauno sindromą sukelia tėvų gyvenimo būdas

Ši būklė atsiranda dėl atsitiktinės chromosomų mutacijos, kuri nėra susijusi su tėvų veiksmais prieš nėštumą ar jo metu. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad vyresnis motinos amžius gali padidinti tikimybę susilaukti kūdikio su Dauno sindromu.

Mitas: Žmonės su Dauno sindromu negali gyventi savarankiškai

Kai kurie žmonės su Dauno sindromu gali gyventi visiškai savarankiškai, kitiems gali prireikti pagalbos tam tikrose srityse. Tačiau šiuolaikinės programos ir socialinės iniciatyvos leidžia jiems tapti visaverčiais visuomenės nariais.

Mitas: Dauno sindromas yra retenybė

Priešingai – tai viena dažniausiai pasitaikančių genetinių būklių pasaulyje. Ją turinčių žmonių bendruomenė yra didelė ir aktyvi.

Kaip mes galime prisidėti?

Dauno sindromo dienos minėjimas yra svarbus ne tik šeimoms, kurios augina vaikus su šia būkle, bet ir visai visuomenei. Ką galime padaryti?

• Šviestis ir šviesti kitus. Dalintis tikslia informacija apie Dauno sindromą ir paneigti mitus;
• Parodyti palaikymą. Vilkėti skirtingas kojines, dalyvauti renginiuose ar pasidalinti įrašais socialiniuose tinkluose;
• Remti organizacijas. Lietuvoje ir pasaulyje yra daug organizacijų, kurios padeda žmonėms su Dauno sindromu ir jų šeimoms. Galime prisidėti finansiškai arba savanoriaudami;
• Elgtis pagarbiai ir lygiateisiškai. Svarbu suprasti, kad žmonės su Dauno sindromu yra visaverčiai visuomenės nariai, turintys savo pomėgius, svajones ir tikslus.

„Visuomenės priėmimas yra vienas svarbiausių dalykų žmonėms su Dauno sindromu – kai jie jaučiasi vertinami ir reikalingi, jų gyvenimo kokybė gerėja, o jų įsitraukimas į visuomenę didėja“, – teigia sociologė.