Prisijunkite
Prisijunkite
Kartais tai atrodo visiškai nekaltai – burnoje atsiduria vos vienas kąsnis grybų troškinio, kuris šiek tiek rūgštelėjęs. Arba ant kepurėlės matyti vos pastebimas gleivėtumas, bet kvapas dar nekelia įtarimų. Ranką prie širdies pridėjus, taip yra nutikę daugeliui. Bet kas iš tikrųjų vyksta žmogaus organizme, kai jis suvalgo bent kruopelę sugedusio grybo? Ir kodėl dažnas vis dar nuvertina šitą riziką?
Yra nemažai žmonių, kurie maistą traktuoja taip: jei skonis „dar pusė velnio“ – viskas tvarkoje. Grybai čia ne išimtis. Jie lyg tarp kitko atsiduria tarp išmestinų produktų ir tų, kuriuos galima „sutvarkyti“ šiluma. Tačiau realybėje net nedidelis kiekis jau sugedusio grybo gali sukelti kūnui nemalonių ar net pavojingų pasekmių – nuo paprasto pilvo pūtimo iki ligoninės lovos.
Ir čia kalba ne tik apie nuodingas rūšis. Kalbame apie valgomus grybus, kurie tiesiog per ilgai užsibuvę šaldytuve ar netinkamai apdoroti. Dažnas mano, kad „sugedęs“ reiškia „tiesiog nelabai skanus“. Tačiau šis naivus požiūris neretai kainuoja virškinimo sistemos sveikatą, gerą savijautą ar net gyvybę.
Kas atsitinka pirmiausia – organizmo reakcija į bakterijas
Vos tik į organizmą patenka mikroorganizmais užterštas grybas, prasideda procesas, kurio jūs galbūt nė nepastebėsite pirmas porą valandų. Tačiau viduje virškinimo sistema jau kovoja su grybų paviršiuje ar minkštime esančiomis bakterijomis. Paprasčiausi pavyzdžiai – Salmonella, E. coli, ar Listeria. Šie pavadinimai tik skamba kaip iš mikrobiologijos paskaitos, bet pasekmės – visiškai realios.
Pirmieji simptomai dažniausiai prasideda tarp 2 ir 12 valandų po suvalgymo. Tai gali būti šleikštulys, pilvo spazmai, galvos skausmas ar nepaaiškinamas nuovargis. Organizmas skuba atsikratyti toksinų – atsiranda vėmimas ar viduriavimas. Net jeigu šie simptomai trunka vos vieną dieną, tai jau yra aiškus ženklas, kad kūnas buvo apkrautas kenksmingomis medžiagomis.
Dar blogiau, jei toks grybas buvo laikytas nešvarioje aplinkoje, šalia žalių mėsos produktų arba ilgesnį laiką buvo laikomas jau išvirtas – tokiu atveju padaugėja rizika, kad į organizmą pateks šilumai atsparūs bakterijų toksinai. Šiuo atveju net virimas ar kepimas nepadės – toksinai jau būna susiformavę.
Kada situacija tampa pavojinga
Skrandžio ir žarnyno veikla dažniausiai pati susitvarko, jei imuninė sistema stipri. Tačiau yra situacijų, kai viskas nesibaigia tik šiek tiek prastesne diena. Vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios ar silpnesnį imunitetą turintys asmenys gali susidurti su rimtesnėmis komplikacijomis. Jų organizmas gali reaguoti audringiau, o dehidratacija dėl vėmimo ar viduriavimo gali priversti kreiptis į medikus.
Jei pasirodo kraujas išmatose, temperatūra viršija 38 laipsnius ar trunka ilgiau nei dvi paras – tai jau aiškus signalas, kad organizmas pats nebepajėgus susitvarkyti. Grybų maisto toksinai gali pažeisti žarnyno gleivinę, o kai kuriais atvejais net patekti į kraują.
Tiesa, dar viena dažnai pamirštama rizika – pelėsiniai grybeliai. Jei ant grybų paviršiaus susiformavo žalsva ar balzgana danga – tai jau ženklas, kad pelėsiai prasiskverbė gilyn. Tokie pelėsiai gamina mikotoksinus, kurie kaupiasi organizme ir, ilgainiui, gali paveikti kepenis ar net sukelti onkologinius procesus. Šie poveikiai ne visada pasireiškia iš karto – būtent todėl šiuos pavojus lengva nuvertinti.
Kaip atpažinti pavojingą grybą prieš suvalgant
Pirmas dalykas, kurį reikėtų daryti sugrįžus iš grybavimo arba atidarius grybų pakuotę – įsiklausyti į kvapą. Jei jis primena raugintus kopūstus ar lengvą rūgštį – metas atsisveikinti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tekstūrą. Gleivėtumas, pakitusi spalva ar permatoma plėvelė ant kepurėlės – tai ne natūralus procesas, o sugedimo ženklas.
Kitas požymis – netolygus paviršius arba minkštas, trupantis kotas. Jei grybai laikomi šaldytuve ilgiau nei 5 dienas, ypač jeigu jie jau virti ar kepti, rizika ženkliai išauga. Net šiluma ne visuomet neutralizuoja mikrobus, ypač jei grybai buvo jau pradėję gesti.
Dažnai girdima frazė
„Aš suvalgiau tik vieną mažą griežinėlį“. Tačiau kai kalbama apie užterštą produktą, net tas vienas kąsnis gali turėti tūkstančius bakterijų. Tiesa ta, kad nėra tokio dalyko kaip „šiek tiek sugedęs“. Maistas arba tinkamas vartoti, arba jau nebe.
Organizmas nėra šiukšlių maišas – jis reaguoja, kai į jį patenka tai, kas jam svetima. Ir jei ši reakcija pasireiškia vos po vieno kąsnio – tai jau pakankamas ženklas, kad apsinuodijimas vyksta.
Kaip saugiai elgtis su grybais ateityje
Kad šita patirtis netaptų pamoka iš ligoninės palatos, verta vadovautis paprastomis taisyklėmis. Grybus reikėtų laikyti sausai, ne daugiau nei kelias paras. Jei jie virti – suvartoti per 24 valandas. Jei šaldyti – niekada neatitirpdyti kambario temperatūroje. Ir jei kyla nors menkiausia abejonė dėl kvapo ar išvaizdos – geriau išmesti nei rizikuoti.
Grybai gali būti puikus patiekalas – bet tik tol, kol jie švieži. Sugedę – tai jau nebe maistas, o tiesiog pavojus lėkštėje. Ir tai, kas prasideda nuo nežymaus skonio pokyčio, gali baigtis labai nemalonia diena, savaitė ar net ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Visada verta susimąstyti – ar tas vienas kąsnis tikrai vertas tokios kainos.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti