Karštis daro savo: kas išduoda pavojingą tinimą ir kada tai jau nebėra tik vasaros nepatogumas?

Danielius Mažeikis , 2025-08-02, 09:00
0
Karštis daro savo: kas išduoda pavojingą tinimą ir kada tai jau nebėra tik vasaros nepatogumas?

Vasarą daugelis iš mūsų džiaugiasi saule ir šiluma, tačiau šis metų laikas kartais sukelia ir fizinį diskomfortą. Vienas iš dažnų reiškinių, tai staiga patinę pirštai ar spaudžiančiai aptempti batai, kurie anksčiau tiko idealiai. Tai gali būti vadinamosios šiluminės edemos požymis, būklės, kuri pasireiškia padidėjus aplinkos temperatūrai ir lemia skysčių kaupimąsi galūnėse.

Medikai teigia, kad šiluminė edema yra dažnas ir natūralus reiškinys, kuris atsiranda, kai organizmas bando prisitaikyti prie karščio. Nors daugeliu atvejų tai nėra pavojinga, nemalonūs pojūčiai gali trukdyti mėgautis vasaros pramogomis, todėl svarbu žinoti, kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti.

Kai oro temperatūra pakyla, organizmas siekia reguliuoti savo vidaus temperatūrą. Vienas pagrindinių mechanizmų yra kraujagyslių išsiplėtimas, kuris leidžia geriau išsklaidyti šilumą. Tačiau tuo pat metu į galūnes patenka daugiau kraujo, o tai sukelia papildomą spaudimą kraujagyslėms. Gydytojas Naveed Asif paaiškina, kad esant šiai būklei, dalis skysčių iš kraujagyslių patenka į aplinkinius audinius, tai būtent tai ir sukelia tinimą.

Papildomi veiksniai yra aukštis ir drėgmė

Be karščio, tinimą gali išprovokuoti ir kiti aplinkos veiksniai, tokie kaip didesnis aukštis ar padidėjusi drėgmė. Gydytojas Chun Tang atkreipia dėmesį, kad aukštumose atmosferos slėgis mažėja, o tai keičia skysčių judėjimą organizme. Tuo tarpu esant didelei drėgmei, prakaitavimas tampa mažiau efektyvus, todėl organizmas linkęs sulaikyti daugiau skysčių. Šie veiksniai kartu gali dar labiau padidinti patinimo tikimybę.

Šiluminė edema, tai su karščiu susijęs galūnių tinimas, dažniausiai pasireiškiantis pėdose, čiurnose ir rankose. Pagal sveikatos specialistų apibūdinimą, ši būklė pasireiškia patinusiomis ar blizgiomis galūnėmis, pakitusia odos spalva, tempimu, jautrumu bei įspaudais odoje, kurie lieka paspaudus pirštu.

Paprastai ši būklė yra laikina, dažniau pasitaikanti žmonėms, kurie nėra įpratę prie šilumos, tačiau kai kurioms grupėms rizika yra didesnė. Tai nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ar inkstų veiklos sutrikimai.

Kokie įpročiai gali padidinti tinimą

Be aplinkos veiksnių, šiluminę edemą gali sustiprinti ir tam tikras gyvenimo būdas. Vienas iš jų yra didelis druskos kiekis maiste. Druska sulaiko skysčius, todėl vasarą svarbu riboti jos vartojimą. Taip pat svarbu neperdėti su fiziniu pasyvumu, ilgai stovint ar sėdint vienoje vietoje, ypač karštyje, tinimas sustiprėja. Reguliarus judėjimas ir aktyvumas yra vienas iš pagrindinių būdų išvengti šios problemos.

Gydytojas Tang pataria keletą paprastų, bet veiksmingų būdų kovoti su šilumine edema. Pirmiausia, tai sėdint ar ilsintis verta laikyti kojas pakeltas, kad skysčiai nesikauptų žemiausiose kūno vietose. Taip pat naudinga dažniau judėti ir vengti stovėti vienoje vietoje per ilgai. Avalynė turėtų būti patogi, nespaudžianti ir pralaidi orui.

Viduje verta naudoti ventiliatorius ar oro kondicionierius, jei tokie yra galimybėse. Kai kuriems žmonėms padeda kompresinės kojinės, ypač tiems, kurie didelę dienos dalį praleidžia stovėdami ar vaikščiodami.

Gydytojas Asif pabrėžia, kad labai svarbu pakankamai gerti vandens. Skysčių trūkumas gali paradoksaliai paskatinti organizmą kaupti dar daugiau vandens. Po fizinio krūvio ar ypač karštos dienos rekomenduojama pasimėgauti šalta vonia, šaltis susiaurina kraujagysles, mažina uždegimą ir padeda atkurti normalią kraujotaką.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors daugeliu atvejų šiluminė edema nėra pavojinga, yra tam tikri požymiai, kurių ignoruoti nereikėtų. Jei tinimas trunka ilgiau nei kelias dienas, tampa skausmingas, pasireiškia tik vienoje galūnėje arba kartu su kitais simptomais, tokiais kaip dusulys, krūtinės skausmas ar staigus odos spalvos pakitimas, būtina kreiptis į gydytoją.

Tokie požymiai gali rodyti rimtesnius sutrikimus, susijusius su širdies, inkstų ar kepenų veikla. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, tokius kaip kraujo analizė, kad būtų galima tiksliai įvertinti padėtį.

Tinkamai prižiūrint save ir įsiklausant į savo kūno siunčiamus signalus, vasarą galima mėgautis be diskomforto. Paprasti įpročiai, tokie kaip tinkama mityba, aktyvumas ir pakankamas skysčių vartojimas, gali padėti išvengti tinimo arba jį sumažinti. Vasaros malonumai, ne tik šiluma ir poilsis, bet ir rūpestis savo sveikata. Jei rūpinsimės savimi, mūsų kūnas atsilygins mums gera savijauta net ir pačiomis karščiausiomis dienomis.

Rekomenduojame perskaityti ir šiuos tekstus:

Pasidalinkite šiuo įrašu

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas