Ignoruojamas nugaros skausmas gali baigtis paralyžiumi: gydytoja perspėja apie pavojingą skausmo kilmę

Pasak „Hila“ Medicinos ir diagnostikos centro gydytojos neurologės Ingridos Šitkauskienės, dalis nugaros skausmo atvejų yra neurologinės kilmės – juos sukelia nervų sistemos pažeidimai ar ligos, reikalaujantys specifinės diagnostikos bei gydymo.

„Apatinės nugaros dalies skausmas – labai dažnas nusiskundimas, kasmet jį patiria nuo 50 iki 80 procentų suaugusiųjų. Tačiau ne visada jo priežastis yra mechaninė – dažnai pasitaiko neurologinių sutrikimų ar ligų, sukeliančių stiprų ar net lėtinį skausmą“, – sako neurologė.

Ne tik raumenys ir stuburo diskai – kalti gali būti ir nervai

Pasak gydytojos I. Šitkauskienės, žmonės dažnai klaidingai mano, kad nugaros skausmas – tik laikysenos, pervargimo ar staigaus judesio pasekmė. Iš tiesų, viena dažniausių šio skausmo priežasčių yra stuburo degeneraciniai susirgimai, tokie kaip disko išvarža, degeneracinė disko liga, stuburo kanalo stenozė. Ilgainiui šie pakitimai pradeda veikti stuburo nervines struktūras, dėl to išsivysto neurologinės kilmės skausmas. Jis neapsiriboja vien nugaros sritimi – dažnai plinta į galūnes, sukelia jutimų sutrikimus, raumenų silpnumą, gali paveikti net šlapimo pūslės ar žarnyno funkciją.

Gydytoja neurologė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais nugaros skausmas gali būti susijęs ir su įgimtais stuburo struktūros pakitimais, pavyzdžiui, spina bifida ar skolioze. Retesnės, bet pavojingos priežastys – infekciniai stuburo audinių pažeidimai, tokie kaip osteomielitas, taip pat navikai, uždegiminės ar autoimuninės ligos.

„Jeigu žmogus pastebi, kad skausmas plinta į rankas ar kojas, atsiranda tirpimas, dilgčiojimas, raumenų jėgos sumažėjimas, pasikeičia tuštinimosi ar šlapinimosi įpročiai, tai yra signalas, kad pažeisti nervai ir būtina skubi diagnostika“, – pabrėžia gydytoja I. Šitkauskienė.

Simptomai, kurie gali rodyti rimtą neurologinę problemą

Paprastas nugaros maudimas ar įtampa po ilgos darbo dienos yra natūralus reiškinys. Tačiau neurologinės kilmės skausmas dažnai turi specifinių požymių. Neurologė vardija, kad jis gali būti deginantis, aštrus, plintantis iš stuburo į kitas kūno dalis, dažniausiai į galūnes. Jį gali lydėti odos jautrumas, dilgčiojimas, tarsi „skruzdėlių bėgiojimas“, taip pat gali sutrikti gebėjimas jausti temperatūrą ar net skausmą. Ilgainiui, jei nervai spaudžiami ilgą laiką, gali pradėti silpti raumenys, pasikeisti eisena ar net pusiausvyra.

Kai kuriais atvejais, pasak gydytojos, skausmas sustiprėja naktį arba jį lydi nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas. Tokie požymiai rodo, kad būtina nedelsti ir ieškoti tikslios diagnozės, nes galima rimta sisteminė liga.

Pastarosios paieškos prasideda nuo išsamios apžiūros ir apklausos. Gydytoja neurologė I. Šitkauskienė pabrėžia, kad vien skausmo vieta jau gali daug pasakyti apie galimą pažeidimą. Taip pat vertinama, ar yra jutimo sutrikimų, pakitusių refleksų, dubens organų funkcijos pakitimų. Visi šie duomenys padeda tiksliai nustatyti, kuri stuburo ar nervų sistemos dalis yra paveikta.

Vėliau atliekami vaizdiniai ir laboratoriniai tyrimai. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) leidžia aiškiai pamatyti minkštųjų audinių struktūras – diskus, nervus, nugaros smegenis. Kompiuterinė tomografija tinka kaulinėms struktūroms vertinti, o rentgeno nuotraukos padeda įvertinti stuburo paslankumą.

Kai reikia išsamesnio nervinių struktūrų vaizdo, gali būti atliekama mielograma – tyrimas su kontrastine medžiaga. Taip pat dažnai skiriami kraujo tyrimai, kurie padeda atmesti infekcinius ar sisteminius susirgimus.

Reikalauja kompleksinio gydymo

Kai nustatoma neurologinė skausmo kilmė, gydymo strategija priklauso nuo konkretaus sutrikimo ir jo sunkumo. Neurologė akcentuoja, kad pirmiausia dažniausiai pradedama nuo konservatyvių priemonių. Skiriami skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai, esant neuropatiniam skausmui – gabapentinas, pregabalinas, retais atvejais – kortikosteroidai. Tačiau dėl šalutinio poveikio medikamentai dažniausiai naudojami trumpą laiką.

Ne mažiau svarbi gydymo dalis yra kineziterapija, kurios tikslas – stiprinti nugaros raumenis, gerinti lankstumą, atkurti taisyklingus judesių modelius.

„Tinkamai sudaryta fizinio aktyvumo programa padeda sumažinti skausmo epizodų dažnumą, pagerina funkciją ir bendrą savijautą. Jei lėtinis skausmas stipriai veikia paciento psichologinę būklę, į pagalbą pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija, padedanti susidoroti su baime judėti, nerimu ar depresija“, – kalba neurologė I. Šitkauskienė.

Kai įprasti būdai nepadeda

Tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neefektyvus arba skausmas tampa lėtinis, gali būti siūlomi intervenciniai sprendimai.

Vienas pagrindinių intervencinio gydymo metodų – skausmo blokados. Tai procedūros, kurių metu nuskausminamieji ar priešuždegiminiai vaistai suleidžiami tiesiai į skausmo židinį, nervą ar aplinkinius audinius.

Tokiu būdu pertraukiamas skausmo impulso perdavimas į centrinę nervų sistemą, todėl gana greitai pajuntamas palengvėjimas. Tiesa, skausmo blokados gali būti ne tik gydomosios, bet ir diagnostinės. Jos padeda tiksliai nustatyti, kuris nervas ar sąnarys sukelia skausmą. Tai leidžia planuoti tolesnį tikslingą gydymą.

Skausmo klinikoje atliekamos įvairios nervų blokados: epidurinės steroidų injekcijos, kurios ypač naudingos, esant disko išvaržoms ar stuburo kanalo stenozei, taip pat trigerinių taškų injekcijos, facetinių ar sakroileinių sąnarių blokados.

Viena iš pažangesnių technikų – krioneurolizė, kai žema temperatūra paveikiamas nervinis audinys ir laikinai sustabdomas skausmo impulsų perdavimas, nesukeliant aplinkinių audinių pažeidimų. Krioneurolizė yra itin efektyvi gydant skausmus, kylančius iš stuburo sąnarių. Tai leidžia pacientui greičiau grįžti prie kasdienės veiklos be nuolatinio vaistų vartojimo.

Dar vienas modernus metodas – tai vertebrobazilinių nervų abliacija, kuri dažniausiai taikoma esant ašiniams (mechaniniams) nugaros skausmams, susijusiems su stuburo degeneracija ar lūžiais. Tuo tarpu perkutaninė epiduralinė neuroplastika padeda sumažinti uždegimą ir sąaugas stuburo kanale, kai kitos priemonės neduoda pakankamo efekto.

Pasak gydytojos, skausmo valdymas turėtų būti grindžiamas ne vien procedūromis, bet ir visapusišku požiūriu į sveikatą. Gydymo plane dažnai derinamos intervencijos su kineziterapija, reabilitacija, gyvenimo būdo korekcijomis ir žmogaus švietimu. Toks daugiadisciplininis modelis leidžia pasiekti ilgalaikį rezultatą ir sumažinti skausmo pasikartojimo tikimybę.

Svarbu laiku nustatyta diagnozė

Gydytoja I. Šitkauskienė pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių sėkmingo nugaros skausmo valdymo aspektų yra savalaikis reagavimas. Kuo anksčiau nustatoma neurologinė skausmo priežastis, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išvengti lėtinio skausmo sindromo, sudėtingų operacijų ir ilgalaikės negalios. Ankstyva diagnostika leidžia laiku taikyti tikslingą gydymą ir sustabdyti ligos progresavimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad veiksmingai gydant ūminį skausmą galima užkirsti kelią jo perėjimui į lėtinę formą. Tuo tarpu, nevaldomas skausmas ilgainiui gali suformuoti patologinius skausmo kelius centrinėje nervų sistemoje, dėl ko net išnykus pirminiam pažeidimui, skausmas vis tiek išlieka. Taip pat labai svarbu laiku atpažinti psichologinius rizikos veiksnius, tokius kaip nerimas ar depresija, kurie turi reikšmingą įtaką skausmo suvokimui ir atsakui į gydymą.