Prisijunkite
Kasdienė mityba gali turėti kur kas daugiau pasekmių nei vien padidėjęs kraujospūdis ar priaugti keli kilogramai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidžia, kad druskos kiekis mūsų racione gali būti susijęs su visiškai kitokiu, emociniu, sveikatos aspektu. Ir tai verčia pažvelgti į prieskonius ne tik kaip į skonio reikalą.
Nors druska tradiciškai siejama su širdies ligomis, šįkart tyrėjai ėmėsi giliau panagrinėti jos poveikį imuninės sistemos veiklai, ypač kalbant apie jos sąsajas su depresija. Ir kai kurie rezultatai atrodo gana neramiai. Atrodo, kad tai, ką barstome ant bulvių, gali paveikti ir mūsų nuotaiką.
Ši tyrimo išvada verčia susimąstyti: ar tikrai mūsų emocinė būsena priklauso tik nuo gyvenimo aplinkybių, ar ir nuo to, kas yra mūsų lėkštėje? Jei paprasta maistinė druska turi galimybę paveikti mūsų psichiką, metas rimtai pergalvoti kasdienius įpročius.
Druska – daugiau nei tik skonis
Ilgą laiką druska buvo kaltinama dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau šiuo metu dėmesys krypsta į dar platesnį poveikį organizmui – psichikos sveikatą. Naujame tyrime, atliktame su pelėmis, paaiškėjo, kad gausus druskos kiekis maiste gali skatinti elgesio pokyčius, susijusius su depresija.
Pastebėta, kad pelės, kurios buvo maitinamos padidinto druskos kiekio dieta, demonstravo ženklus, primenančius depresinius simptomus. Tyrėjų dėmesį patraukė ne tik elgesys, bet ir tai, kas vyko jų imuninėje sistemoje. Tai nebuvo tiesiog nuotaikų svyravimas, tai buvo fiziologinis pokytis, kuris prasidėjo ląstelių lygmenyje.
Tylus ryšys tarp druskos ir imuniteto
Tyrėjai identifikavo pagrindinį kaltininką – imuninės sistemos molekulę IL-17A. Šis junginys, kurio kiekis buvo ženkliai padidėjęs pelėms su sūraus maisto dieta, anksčiau jau buvo siejamas su uždegiminiais procesais organizme.
Tačiau šįkart jis iškilo kaip galimas depresijos veiksnys. Pasirodo, kad IL-17A gamybą skatino pernelyg aktyvios gama delta T ląstelės – imuninės sistemos dalis, kuri normaliomis sąlygomis padeda kovoti su infekcijomis.
Kai šios ląstelės buvo nutildytos, depresiniai simptomai taip pat sumažėjo. Tai rodo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp perteklinio druskos vartojimo, imuninės sistemos išbalansavimo ir psichinės sveikatos.
Ką tai reiškia mums, žmonėms?
Kol kas tyrimas buvo atliktas su laboratorinėmis pelėmis, tačiau jis iškelia klausimą, kuris vertas platesnio dėmesio: ar mūsų nuotaikų pokyčiai ir emocinės būsenos bent iš dalies kyla iš mūsų mitybos įpročių?
Druskos kiekis šiuolaikinėje mityboje dažnai viršija rekomenduojamas normas, ypač dėl pusfabrikačių, greito maisto ir konservuotų produktų.
Žmogaus organizmas reaguoja į ilgalaikį perteklių, o jei viena iš reakcijų yra depresija, tai turime reikalą ne tik su mitybos problema, bet ir su visuomenės sveikatos iššūkiu.
Mažiau druskos – daugiau aiškumo?
Tyrimo rezultatai sufleruoja, kad sumažinti druskos kiekį racione galėtų būti naudinga ne tik kraujospūdžiui ar inkstams, bet ir emocinei pusiausvyrai.
Tai nereiškia, kad druska yra priešas, tačiau per didelis jos kiekis – gali turėti netikėtai platų poveikį. Norint palaikyti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, verta peržiūrėti etiketes, rinktis natūralesnius produktus,
Galbūt paieškoti prieskonių alternatyvų, kurios neužslenka po baltu kristaliniu sluoksniu. Galbūt kelias į geresnę savijautą prasideda ten, kur mažiausiai tikėjomės – prie druskos indelio.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti