Pagaliau išaiškėjo visa tiesa apie Alzheimerį: kraujo lašas atskleidžia viską, ko gydytojai nesakė metų metus

Dabar tai gali pasikeisti. Mokslininkai paskelbė apie kraujo testą, kuris geba ne tik nustatyti Alzheimerį, bet ir tiksliai įvertinti, kiek liga jau pažengusi. Tai ne spekuliacijos – tyrimas paremtas mokslu, publikuotas prestižiniame žurnale „Nature Medicine“ ir jo rezultatai stulbinantys.

Tyrimo duomenimis, kraujo testas gali nustatyti Alzheimerio ligą su 92 proc. tikslumu. Iki šiol tai buvo beveik neįmanoma be sudėtingų smegenų skenavimų. Dabar užtenka kraujo mėginio, o tai atveria visiškai naują požiūrį į šios sudėtingos ligos diagnostiką.

Ką tiksliai rodo naujasis kraujo testas?

Testas paremtas baltymo MTBR-tau243 aptikimu kraujyje – tai medžiaga, tiesiogiai susijusi su Alzheimerio liga. Kai šio baltymo kiekis padidėjęs, tai rodo, kad žmogaus smegenyse kaupiasi vadinamieji tau raizginiai – vienas pagrindinių Alzheimerio ligos požymių.

Anksčiau šiuos raizginius mokslininkai galėdavo pamatyti tik atlikę smegenų vaizdinimo tyrimus, o kartais net tik po mirties. Dabar informacija apie jų kiekį pasiekiama paprastai, greitai ir neskausmingai – iš vieno kraujo lašo.

Šis testas geba atskirti, ar žmogus serga Alzheimeriu, ar jo atminties sutrikimai kilo dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, depresijos, streso ar natūralaus senėjimo. Taip pat galima nustatyti, kokioje stadijoje liga šiuo metu yra.

Kodėl tai tokia svarbi žinia?

Laiku diagnozuotas Alzheimeris – tai galimybė sulėtinti ligos eigą. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau šansų išsaugoti atmintį, orientaciją ir savarankiškumą. Daugelis naujų vaistų veikia geriausiai tik pačioje ligos pradžioje, kai dar nėra didelių pakitimų smegenyse.

Kita priežastis – planavimas. Žinodamas diagnozę, žmogus gali imtis realių veiksmų: suplanuoti finansus, pasirūpinti būsimu gydymu, informuoti artimuosius. Gydytojai gali padėti pacientui išmokti prisitaikyti, valdyti simptomus ir išsaugoti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę.

Naujas kraujo testas – tai tarsi raktas, leidžiantis atidaryti duris į personalizuotą gydymą. Juk kiekviena smegenų liga vystosi šiek tiek kitaip, tad galimybė tiksliai matyti, kas vyksta, padės gydytojams taikyti tikslesnes priemones.

Nuo smegenų skenavimo – prie paprasto tyrimo

Iki šiol vienas iš pagrindinių Alzheimerio nustatymo būdų buvo brangus PET skenavimas – tai tyrimas, kuris ne kiekvienam prieinamas, reikalauja sudėtingos įrangos ir laiko. Neretai diagnozė užtrukdavo mėnesius.

Naujasis testas, priešingai, gali būti atliekamas bet kuriame diagnostikos centre, kur yra laboratorija. Tai reiškia, kad net ir mažesni miestai gali pradėti realiai diagnozuoti šią ligą, o tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kurie neturi galimybės keliauti toli.

Tyrime dalyvavo tiek pelės, tiek žmonės ir rezultatai rodo, kad testas patikimai atskyrė Alzheimerio atvejus net nuo kitų neurologinių problemų. Tai reiškia mažiau klaidų, mažiau nežinomybės ir daugiau aiškumo tiek gydytojui, tiek pacientui.

Naujas žingsnis į personalizuotą mediciną

Mokslininkai teigia, kad tai tik pradžia. Šiuo metu testas dar nėra prieinamas visame pasaulyje, tačiau tyrimai tęsiasi, o medicinos bendruomenė jau ruošiasi jo diegimui. Tikėtina, kad per kelis artimiausius metus jis taps kasdienybės dalimi daugelyje klinikų. 

Svarbiausia, kad šis metodas padeda įveikti ne tik fizines, bet ir psichologines kliūtis. Žmonės dažnai delsia kreiptis į gydytoją, bijodami sudėtingų tyrimų ar netiesioginio patvirtinimo. Paprastas kraujo testas, kuris aiškiai atsako į klausimą, gali būti paskatinimas pasirūpinti savimi anksčiau. 

Panašiai kaip kraujo tyrimas dėl cholesterolio tapo prevencijos įrankiu nuo infarkto, taip šis testas gali tapti pagrindiniu žingsniu kovoje su Alzheimeriu.

Naujas požiūris į senatvę

Alzheimeris yra ne tik liga, bet ir baimė. Baimė prarasti atmintį, save, ryšį su pasauliu. Kiekvienas, kam teko matyti artimą žmogų, pasiklydusį tarp veidų ir dienų, žino, kokia ši diagnozė yra sunki. Todėl šis kraujo testas yra daugiau nei mokslinis pasiekimas. 

Tai viltis. Viltis, kad būsimi ligos atvejai bus nustatomi anksčiau, gydomi geriau ir lėčiau progresuos. Galbūt net sulauksime dienos, kai Alzheimeris taps valdomas kaip diabetas ar aukštas kraujospūdis.