Tyliai progresuoja, bet pavojinga: ši mityba gali sustabdyti kepenų ligą, kuri gresia kas trečiam

Šiandien mokslininkai vis labiau domisi jos poveikiu ne tik širdžiai ar kraujagyslėms, bet ir vidaus organų būklei. Naujausi tyrimai rodo, kad ši mityba gali padėti apsaugoti nuo itin dažnos sveikatos problemos, tai yra metaboliniu pagrindu atsirandančios kepenų suriebėjimo ligos.

Ši liga, anksčiau žinoma kaip nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių kepenų sutrikimų pasaulyje. Statistika rodo, kad su šia problema gali susidurti net kas trečias žmogus. Liga išsivysto tuomet, kai kepenų ląstelėse pradeda kauptis riebalai, viršijantys normalų kiekį. 

Iš pradžių žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau ilgainiui būklė progresuoja ir gali sukelti rimtų pasekmių. Tarp jų yra kepenų uždegimas, audinių fibrozė, o kraštutiniais atvejais, net kepenų cirozė ar vėžys.

Svarbu paminėti, kad ši liga nėra susijusi su alkoholio vartojimu. Jos atsiradimą lemia medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs cukraus kiekis bei antrojo tipo cukrinis diabetas. Taigi, MASLD iš esmės yra glaudžiai susijusi su žmogaus gyvenimo būdu.

Tyrėjų komanda iš Ispanijos atliko platesnės apimties apžvalgą, kurioje įvertino beveik tūkstantį pacientų, jau susidūrusių su šia kepenų problema. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokie mitybos modeliai gali padėti pagerinti jų sveikatos būklę. Buvo lyginamos įvairios mitybos strategijos, o daugiausia dėmesio skirta Viduržemio jūros dietai ir pertraukiamam badavimui.

Tyrimo rezultatai leido padaryti išvadą, kad būtent Viduržemio jūros dieta turėjo stipriausią teigiamą poveikį pacientų sveikatai. Buvo pastebėta, kad šios mitybos besilaikantys žmonės dažniau sumažino kūno masę, pagerino cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei sumažino bendrą organizmo uždegiminį foną. Šie veiksniai tiesiogiai susiję su kepenų sveikata, nes mažina organo apkrovą ir uždegimų riziką.

Nors tyrimų rezultatai džiuginantys, patys mokslininkai pabrėžia, kad reikalingi ilgesnės trukmės stebėjimai, kurie padėtų aiškiau suprasti mechanizmus, veikiančius šioje ligoje. Dauguma dabartinių duomenų remiasi ne tiesioginiu ligos stebėjimu, bet biologinių rodiklių pokyčiais. Vis dėlto, jų ryšys su ligos vystymusi yra pakankamai stiprus, kad būtų galima daryti preliminarias išvadas.

Kepenų suriebėjimo liga yra sudėtingas reiškinys, kuris apima ne tik mitybą, bet ir viso organizmo metabolinius bei imuninius procesus. Todėl sprendžiant šią problemą reikia visapusiško požiūrio. Vienas iš būdų padėti organizmui yra tinkamos mitybos modelio pasirinkimas.

Viduržemio jūros dieta rekomenduojama ne tik kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, bet ir kaip potenciali priemonė kovojant su MASLD. Jos esmė yra dažnas augalinės kilmės produktų vartojimas, ypač daržovių, vaisių, ankštinių augalų, grūdų, riešutų ir sėklų. Taip pat svarbus žuvies, ypač riebios, vartojimas bent kelis kartus per savaitę. Gyvulinės kilmės produktai vartojami saikingai, o perdirbtų maisto produktų ir cukraus gerokai vengiama. Alyvuogių aliejus naudojamas kaip pagrindinis riebalų šaltinis, o vanduo, kaip pagrindinis gėrimas.

Jei tokia mityba būtų taikoma ilgainiui, galima tikėtis ne tik ligos progresavimo sulėtėjimo, bet ir apskritai pagerėjusios bendros sveikatos. 

Tokie pokyčiai padeda ne tik kepenims, bet ir širdžiai, virškinimo sistemai, hormoninei pusiausvyrai bei emocinei gerovei. Nors gyvenimo būdo keitimas nėra lengvas procesas, ilgalaikė nauda sveikatai atperka pastangas. Tiek gydytojai, tiek visuomenės sveikatos specialistai vis dažniau pabrėžia, kad tokie sprendimai gali tapti vienu iš raktų į sveikesnę ateitį.