Nupjovėte pelėsį nuo vaisiaus ir vis tiek suvalgėte? Gydytojai įspėja dėl tokiuose vaisiuose paslėptų nuodų

Matoma pelėsio dėmė nėra visa problema – tai tik grybelių darinių paviršius. Pats pelėsis įsiskverbia daug giliau į vaisiaus audinius ir ten išskiria medžiagas, vadinamas mikotoksinais. Šios medžiagos yra nuodingos net mažais kiekiais, o jų negalima tiesiog nupjauti kartu su pažeista vieta. Toks valymas – tik saugumo iliuzija.

Amerikos maisto ir vaistų administracija (FDA) ir Žemės ūkio departamentas (USDA) aiškiai rekomenduoja – jeigu vaisius ar daržovė supelijo, reikia išmesti visą. Net jei atrodo, kad pažeista tik viena vieta. Geriau nerizikuoti.

Kodėl mūsų organizmas dažnai iš pirmo karto nesureaguoja

Tiesa ta, kad žmogaus organizmas yra stebėtinai atsparus. Kepenys, inkstai, virškinimo sistema kasdien dirba kaip filtras – neutralizuoja toksinus, kurie patenka su maistu ar oru. Todėl vienkartinis suvalgymas nedidelio kiekio mikotoksinų retai sukelia stiprią reakciją.

Būtent dėl šios priežasties kai kurie žmonės ilgai nepatiria jokių simptomų. Jie galvoja, kad viskas gerai, nors iš tiesų kenksmingos medžiagos kaupiasi. Bėda kyla tada, kai organizmas pradeda nebesusitvarkyti – tuomet prasideda lėtinės sveikatos problemos.

Svarbu suprasti: tai, kad prieš dvidešimt metų žmogus valgė supelijusius vaisius ir jautėsi neblogai, dar nereiškia, jog tai buvo sveika. Tiesiog pasekmės nepasireiškė iš karto.

Kokį pavojų kelia mikotoksinai

Mokslininkai nurodo, kad kai kurios pelėsių išskiriamos medžiagos – pavyzdžiui, ochratoksinas A ar trichotecenai – gali veikti nervų sistemą. Bandymuose su gyvūnais pastebėta, kad šios medžiagos gali sukelti elgesio pokyčius, sutrikdyti koordinaciją, veikti pažintinius procesus.

Žmonėms ilgalaikis tokių toksinų poveikis gali pasireikšti labai bendrais simptomais – vangumu, sumažėjusia koncentracija, galvos skausmu ar dirglumu. Dažnas tai priskiria stresui, miego trūkumui ar darbo įtampai. Tačiau tai gali būti tylus organizmo signalas, kad jis kovoja su nuodingomis medžiagomis.

Nuolat gaunant net mažą kiekį mikotoksinų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės ligos, alergijos ar imuninės sistemos silpnėjimas. Todėl vienkartinis pelėsio nupjovimas gali būti mažiau nekaltas, nei atrodo.

Ar yra produktų, kuriuose pelėsis nėra toks pavojingas?

Pelėsiai naudojami kai kurių sūrių gamyboje – tai visiškai kita istorija. Ten naudojamos specialios pelėsių rūšys, kurios auginamos kontroliuojamoje aplinkoje, yra saugios vartojimui ir patvirtintos maisto saugos standartais.

Tačiau vaisiuose, duonoje ar daržovėse atsiradęs pelėsis – tai visai kas kita. Jis atsiranda dėl drėgmės, šilumos ar netinkamo laikymo, ir gali būti toksiškas. Namuose atsiradusio pelėsio niekada nereikėtų vertinti kaip mažos bėdos, nes jo poveikis gali būti ilgalaikis.

Ką daryti, jei vis dėlto suvalgėte vaisių su pelėsiu

Jei tai atsitiko vieną kartą – greičiausiai nieko blogo neįvyks. Organizmas su tuo susidoros. Tačiau jei pastebite, kad dažnai gelbėjate maistą nupjaudami pažeistas vietas, vertėtų keisti įpročius. Verta atidžiau tikrinti vaisius ir daržoves, nepalikti jų ilgam be priežiūros, laikyti tinkamomis sąlygomis.

Jei po tokio maisto jaučiate pykinimą, silpnumą ar kitus negalavimus – verta pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač jei tokių situacijų kartojasi dažnai.

Matote pelėsį – meskite visą vaisių

Net jei supelijęs tik kampelis – rizikuojate vartoti toksinus. Žala gali būti ne iškart matoma, tačiau ji gali kauptis. Geriau atsisakyti vieno obuolio, nei rizikuoti bendra sveikata.

Paprastas sprendimas – viską, kas turi pelėsio požymių, mesti be gailesčio. Tai maža auka už ilgalaikę ramybę ir saugumą. Nes švari virtuvė – tai ne tik tvarka, bet ir sveikatos garantas.