Spermagedonas jau prasidėjo: įvardijo, kodėl po kelių dešimtmečių vaisingi vyrai gali tapti retenybe

Ypač daug nerimo kelia vyrų vaisingumo rodikliai. Akušeriai ginekologai ir reprodukcinės medicinos specialistai kalba apie reiškinį, kuris jau turi savo pavadinimą. Pastarieji 50 metų vadinami „spermagedono“ amžiumi, nes spermos kokybė visame pasaulyje krenta drastišku tempu. Jei šios tendencijos nesikeis, po kelių dešimtmečių natūraliai pastoti galinčių vyrų gali likti tik mažuma.

Ši situacija keičia ir visuomenės elgesį. Moterys vis vėliau ryžtasi pirmajam nėštumui, nevaisingumo atvejų daugėja, o pagalbinis apvaisinimas tampa ne išimtimi, o vis dažnesniu sprendimu. Jūs tampate karta, kuriai reprodukcinė medicina nebėra tabu, tačiau kartu tai kelia klausimą, kodėl apskritai iki tokio taško buvo prieita.

Spermos kokybės nuosmukis ir bauginančios prognozės

Akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas pabrėžia, kad mokslininkai jau daugiau nei pusę amžiaus fiksuoja nuoseklų spermos kokybės blogėjimą. Naujausios analizės rodo, jog nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio spermatozoidų kiekis ir koncentracija sumažėjo daugiau nei per pusę. Dar labiau neramina tai, kad po 2000 metų šis mažėjimo tempas pastebimai paspartėjo.

Pagal teorines statistines prognozes daroma prielaida, jog jei niekas nesikeis, po maždaug 50 metų vyrų, galinčių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, gali tapti mažuma. Tai jau ne pavieniai atvejai, o pasaulinė tendencija, fiksuojama tiek Europoje, tiek Amerikoje ar Azijoje.

Svarbu suprasti, kad vaisingumo problemos nebėra vien moterų atsakomybė. Specialistai pabrėžia, kad vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimai pasitaiko maždaug vienodai dažnai. Be to, daugiau nei 75 procentai genetinių mutacijų palikuonims perduodamos per vyro lytines ląsteles, todėl spermos kokybė turi itin didelę reikšmę būsimo vaiko sveikatai.

Pagalbinis apvaisinimas tampa kasdienybe

Reprodukcijos medicinos istorijoje lūžis įvyko 1978 metais, kai Jungtinėje Karalystėje gimė pirmasis po pagalbinio apvaisinimo pradėtas kūdikis. Nuo to laiko technologijos vystėsi itin sparčiai. Jei dar prieš kelis dešimtmečius tai atrodė kaip medicinos stebuklas, šiandien tai jau įprasta praktika.

Tarptautiniai duomenys rodo, kad pasaulyje kasmet atliekama apie 4 milijonus pagalbinio apvaisinimo ciklų. Iki šiol po šių procedūrų jau gimė daugiau nei 13 milijonų vaikų, o realus skaičius gali artėti prie 17 milijonų. Tai akivaizdus ženklas, kad natūralaus pastojimo galimybės mažėja.

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugų skaičius per penkerius metus padvigubėjo. Nuo 2017 metų, kai pradėtas kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ši pagalba tapo prieinama ne tik pasiturintiems. Jūs gyvenate laikotarpiu, kai technologijos leidžia padėti poroms, tačiau kartu tai rodo ir gilesnes visuomenės sveikatos problemas.

Keičiasi požiūris ir nyksta tabu

Nevaisingumo specialistai pastebi, kad visuomenės požiūris į pagalbinį apvaisinimą keičiasi. Jei anksčiau tai buvo laikoma gėdinga ar slepiama problema, šiandien apie vaisingumo sutrikimus kalbama vis atviriau. Jaunesnės kartos drąsiau ieško pagalbos ir nebelaiko nevaisingumo asmenine nesėkme.

Vis dėlto, pasak specialistų, psichologiniai ir kultūriniai barjerai dar neišnyko visiškai. Kai kuriems žmonėms vis dar sunku priimti sprendimą kreiptis į gydytojus, ypač kai tam prieštarauja religinės ar šeimos nuostatos. Tačiau bendra kryptis aiški. Pagalbinis apvaisinimas palaipsniui tampa normaliu medicininiu sprendimu.

Medicininis turizmas ir įstatymų spragos

Nors Lietuvoje paslaugų skaičius auga, dabartinis teisinis reguliavimas vis dar riboja dalį žmonių. Šiuo metu pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik susituokusioms poroms arba toms, kurios partnerystę įregistravo užsienyje. Vienišos moterys iki 2026 metų balandžio šia galimybe pasinaudoti Lietuvoje negali.

Dėl šių ribojimų klesti medicininis turizmas. Daugelis porų ir vienišų moterų vyksta į Latviją, kur tokių apribojimų nėra. Tai ne tik asmeninis sprendimas, bet ir ekonominis nuostolis valstybei. Nors Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokie ribojimai prieštarauja Konstitucijai, realūs pokyčiai dar tik laukia.

Amžius tampa lemiamu veiksniu

Specialistai vieningai sutaria, kad amžius yra vienas svarbiausių nevaisingumo veiksnių. Jūs gyvenate laikotarpiu, kai pirmasis vaikas dažnai planuojamas artėjant prie trisdešimties ar net vėliau. Tuo tarpu biologija išlieka nepakitusi.

Nuo 35 metų moters galimybė pastoti sumažėja beveik perpus, o po 40 metų krenta dar drastiškiau. Kiaušialąsčių kokybė prastėja, didėja genetinių pakitimų ir persileidimų rizika. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ir vyrų amžius turi didelę reikšmę. Tyrimai rodo, kad vyresnių nei 40 metų vyrų spermoje ženkliai didėja žalingų mutacijų skaičius.

Hormonų sistemą trikdančios medžiagos ir gyvenimo būdas

Genetiniai pokyčiai per tokį trumpą laiką neįmanomi, todėl mokslininkai pagrindinę kaltę verčia aplinkos veiksniams. Hormonų veiklą imituojančios cheminės medžiagos aptinkamos ore, vandenyje, maiste, kosmetikoje ir buityje. Jos veikia tarsi nematomi įsilaužėliai, trikdantys organizmo endokrininę sistemą.

Ftalatai, bisfenoliai, pesticidai, sunkieji metalai ir konservantai siejami su mažėjančiu vaisingumu tiek vyrams, tiek moterims. Prie to prisideda ir šiuolaikinis gyvenimo būdas. Didelis stresas, nutukimas, nesubalansuota mityba, rūkymas ir fizinio aktyvumo stoka dar labiau gilina problemą.

Kodėl ši tema svarbi kiekvienam iš jūsų

„Spermagedono“ era nėra tolima ateities vizija. Ji vyksta jau dabar. Jūs gyvenate laikotarpiu, kai reprodukcinė sveikata tampa vis didesniu iššūkiu, o sprendimai reikalauja ne tik medicininių, bet ir politinių bei visuomeninių pokyčių.

Specialistai pabrėžia, kad nors pagalbinis apvaisinimas suteikia vilties, jis negali visiškai kompensuoti biologinių procesų. Lytinės ląstelės sensta kartu su jumis, o kai kuriais atvejais net ir moderniausios technologijos nebepajėgia padėti. Todėl „spermagedono“ tema nėra skirta gąsdinti. Ji skirta suprasti, kodėl laikas, aplinka ir gyvenimo būdas šiandien yra svarbesni nei bet kada anksčiau.