Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Tyrimų lape slypi tylūs pavojaus signalai: šie du rodikliai gali perspėti apie ligą dar be simptomų
Bendras šlapimo tyrimas yra vienas paprasčiausių ir dažniausiai atliekamų tyrimų, tačiau jis gali daug pasakyti apie organizmo būklę. Jis padeda įvertinti inkstų darbą, šlapimo takų būklę ir cukraus apykaitą.
Daugiausia dėmesio rezultatų lape dažnai sulaukia du rodikliai, baltymas šlapime ir gliukozė šlapime. Kartais tai būna laikina ir nepavojinga, bet kai kuriais atvejais tai tampa svarbiu įspėjimu. Supratimas, kodėl šie rodikliai atsiranda, padeda greičiau reaguoti ir laiku kreiptis į gydytoją. Ypač tai aktualu, kai žmogus nejaučia jokių simptomų, o nukrypimai aptinkami profilaktiškai.
Sveiko žmogaus šlapime baltymų turėtų būti tik pėdsakai, nes inkstai veikia kaip filtras. Jie praleidžia vandenį ir smulkias medžiagas, bet sulaiko didesnes daleles, tokias kaip baltymai. Kai filtravimo barjeras tampa per laidus, baltymas pradeda patekti į šlapimą. Nedidelio kiekio plika akimi nepamatysite, tačiau esant didesniam kiekiui šlapimas gali putoti ir atrodyti neįprastai.
Kada baltymas gali reikšti ligą?
Baltymas šlapime kartais atsiranda trumpam, pavyzdžiui, po karščiavimo, skysčių trūkumo ar didelio fizinio krūvio. Tokiais atvejais pakartojus tyrimą rodikliai dažnai normalizuojasi be jokio gydymo.
Jeigu baltymas išlieka, tai gali būti susiję su inkstų ligomis ar kitais sutrikimais, pavyzdžiui, padidėjusiu kraujospūdžiu ar uždegimais. Nėštumo metu baltymas šlapime taip pat vertinamas ypač atidžiai.
Gliukozė šlapime
Įprastame šlapime gliukozės neturėtų būti aptinkama įprastais metodais. Gliukozė šlapime gali atsirasti, kai kraujyje jos per daug ir inkstai nebespėja jos sulaikyti, arba kai sutrinka jos įsiurbimas inkstų kanalėliuose.
Dažniausiai gliukozė šlapime siejama su cukriniu diabetu, o kartu gali pasireikšti troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis ar svorio kritimas. Vis dėlto vien šio rodiklio nepakanka diagnozei nustatyti.
Ką daryti gavus nukrypimus?
Pirmas žingsnis paprastai yra pakartoti šlapimo tyrimą, nes rezultatus gali paveikti laikinos būklės ar paruošimo klaidos. Jei rodikliai kartojasi, reikia ieškoti priežasties ir vertinti situaciją plačiau.
Gydytojas dažniausiai skiria papildomus tyrimus, kraujo rodiklius, inkstų funkcijos vertinimą, gliukozės tyrimus nevalgius ar kitus patikslinimus. Kuo anksčiau paaiškėja priežastis, tuo lengviau sustabdyti komplikacijas ir parinkti tinkamą planą.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.