Vitaminai gali tapti nuodais: besaikis jų vartojimas gali sukelti kepenų, inkstų ir net širdies ligas

Nors vitaminai dažnai reklamuojami kaip priemonė gerai savijautai, stipriam imunitetui ir energijai palaikyti, perdozavus kai kurių iš jų galima susidurti su kepenų, inkstų ar net širdies sutrikimais. Svarbu žinoti, kokie simptomai rodo, kad vartojama per daug, ir kurie žmonės dažniau patenka į rizikos grupę.

Verta prisiminti, kad subalansuota mityba dažniausiai patenkina kasdienį organizmo vitaminų poreikį. Todėl prieš griebiantis papildų būtina įvertinti, ar jie tikrai reikalingi, o jei taip – kokia dozė saugi ir reikalinga būtent jūsų kūnui.

Vitaminai: naudingi ar pavojingi?

Vitaminai skirstomi į dvi pagrindines grupes – tirpius riebaluose ir tirpius vandenyje. Pirmieji – A, D, E ir K – pasižymi tuo, kad organizme laikosi ilgiau ir gali kauptis audiniuose. Dėl to jų perdozavimas kelia didžiausią grėsmę. 

Pavyzdžiui, pernelyg didelis vitamino A kiekis gali sukelti odos pleiskanojimą, regėjimo praradimą ar kepenų pažeidimus. Vitamino D perteklius gali pasireikšti dažnu šlapinimusi, mėšlungiu ar net kaulų lūžiais. 

Kadangi organizmas ne visada greitai pašalina šiuos vitaminus, ilgalaikis jų vartojimas be priežiūros gali sukelti negrįžtamų pasekmių. Tuo tarpu vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip visi B grupės vitaminai ir vitaminas C, paprastai iš organizmo pasišalina per šlapimą. 

Vis dėlto jų perdozavimas taip pat gali sukelti nemalonių pojūčių: pykinimą, viduriavimą, bėrimus ar galvos svaigimą. Šie simptomai dažnai neaiškūs ir sunkiai priskiriami konkrečiam vitaminui, todėl problema gali būti nepastebėta.

Kas dažniausiai perdozuoja vitaminų?

Nors atrodo, kad pavojus kyla tik tada, kai žmogus vartoja papildus ilgą laiką ir didelėmis dozėmis, kai kurios žmonių grupės yra jautresnės ir rizikuoja labiau. 

Pavyzdžiui, kūdikiai, ypač maitinami krūtimi, gali perdozuoti vitaminų, jei jų motinos papildomai vartoja daug maisto papildų. Be to, dirbtiniuose mišiniuose dažnai būna daug vitamino D, kuris, vartojamas ilgai, gali sukelti toksinį poveikį mažiems vaikams.

Nėščiosios – dar viena jautri grupė. Ypač pavojingas per didelis vitamino A kiekis pirmame nėštumo trimestre. Jis gali sukelti vaisiaus smegenų ar širdies vystymosi sutrikimus, netgi persileidimą. 

Todėl nėštumo metu papildų vartojimas turėtų būti griežtai suderintas su gydytoju. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat turi būti atsargūs. Su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja, kepenys ir inkstai gali silpniau apdoroti papildomas medžiagas. 

Tai gali lemti, kad net įprasta dozė tampa per didele. Ypač pavojingas šiuo atveju yra vitaminas D, kurio perteklius gali lemti pažinimo funkcijų sutrikimus.

Kiek vitaminų iš tiesų reikia?

Sveikiems žmonėms, kurie laikosi subalansuotos mitybos, papildai dažnai net nereikalingi. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis žmonių, vartojančių vitaminus papildomai, jau gauna pakankamai maistinių medžiagų iš kasdienės mitybos.

Daugumą svarbiausių vitaminų galima nesunkiai gauti su maistu. Pavyzdžiui, vitaminas A randamas piene, kiaušiniuose ir žuvyje. B3 vitamino gausu vištienoje, jautienoje bei žuvyje. 

Vitaminą D organizmas gamina veikiamas saulės, tačiau jis taip pat yra riebiose žuvyse. Vitaminas E – dažnas riešutuose, sėklose ir augaliniuose aliejuose.

Vietoj to, kad iškart griebtumėtės papildų, vertėtų atkreipti dėmesį į kasdienį meniu. Subalansuota mityba dažnai kur kas efektyvesnė ir saugesnė nei kapsulės ar milteliai.