Dirbtinis intelektas jau kalba lietuviškai, „Telia“ jungiasi prie universitetų kuriamo nacionalinio garsyno

Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, be tokių projektų kyla rizika tapti svetimiems nuosavame skaitmeniniame pasaulyje, todėl verslo vaidmuo, padedantis sujungti mokslo pasiekimus su realiomis paslaugomis vartotojams, yra esminis.

„Mūsų tikslas – kurti inovacijas, kurios kokybiškai kalbėtų lietuviškai. Norėdami tai pasiekti, kviečiame prie iniciatyvos prisidėti tiek savo darbuotojus, tiek klientus – Jūsų balsas yra be galo svarbus. 

Džiaugiamės, kad prie šio tikslo jau jungiasi ir mūsų komandos nariai iš visos Lietuvos: aukštaičiai, dzūkai, suvalkiečiai ir žemaičiai. Kiekvieno mūsų bendras indėlis padės technologijoms geriau suprasti realų gyvenimą, o kūrėjams leis teikti kokybiškesnes bei visiems prieinamas paslaugas“, – teigia skaitmeninės įtraukties vadovė.

Lietuvių kalba skaitmeniniame pasaulyje rizikuoja išnykti

Remiantis „Europos kalbų lygybės“ (angl. European Language Equality) ataskaita, išryškėja milžiniškas technologinis atotrūkis tarp lietuvių ir geriausiai skaitmeninėje erdvėje aprūpintų pasaulio kalbų. Tyrime pabrėžiama, kad tarp geriausiai palaikomos anglų kalbos ir lietuvių kalbos vis dar egzistuoja „bedugnė“. Nors per pastarąjį dešimtmetį kalbos technologijos smarkiai patobulėjo, didžiulis disbalansas tarp skirtingų kalbų išliko. Ataskaitoje konstatuojama, kad šis atstumas privalo būti mažinamas, siekiant išvengti skaitmeninės atskirties ir realaus lietuvių kalbos išnykimo skaitmeniniame pasaulyje.

„Technologijos kartais atrodo atitolusios nuo mūsų šaknų, bet šis projektas įrodo, kaip glaudžiai jos gali susieti praeitį su ateitimi. Mes naudojame moderniausias priemones tam, kad išsaugotume, kas yra autentiška ir brangu – gyvą senelių ir tėvų kalbą, kurią skaitmeniniu formatu perduosime savo vaikams“, – sako J. Markeliūnė.

Pasak skaitmeninės įtraukties vadovės, projekto LIEPA-3praktinė nauda greitai bus matoma kasdienybėje: išmanieji įrenginiai automobiliuose ar namuose pagaliau galės tiksliai suprasti ir vykdyti lietuviškas balso komandas. Prieinamumo srityje tai leis regos ar klausos negalią turintiems žmonėms patogiau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, lengviau suprasti vaizdo įrašus ar klausytis transliacijų. Kokybiškas atviras garsynas galimai paskatins globalius technologijų lyderius, tokius kaip „Google“,  „Samsung“ ar „Apple“, greičiau ir geriau pritaikyti savo įrenginius lietuvių rinkai.

Impulsas lietuviškų technologijų plėtrai

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto prof. dr. Gailiaus Raškinio, projekto LIEPA-3 veiklų koordinatoriaus, pagrindinis projekto rezultatas – 10 tūkst. valandų apimties garsynas – turės dvejopą naudą. Viena vertus, jis leis padidinti esamų lietuvių šnekos atpažinimo sprendimų tikslumą. Kita vertus, jis pašalins barjerus, kurie iki šiol trukdė kurti tokias technologijas net ir nedidelėms įmonėms.

„Šiuo metu lietuvių kalba technologijų srityje yra naudojama mažai ir tai po truputį stuma ją į antrą planą. Pavyzdžiui, daugelis Lietuvos gyventojų su populiariausiais DI modeliais bendrauja angliškai vien todėl, kad atsakymai taip susirašinėjant yra išsamesni ir tikslesni nei atsakymai lietuvių kalba. Garsynas šį iššūkį sprendžia iš esmės. Jis suteiks trūkstamų duomenų, kurie padės technologijoms sklandžiau veikti lietuviškai“, – teigia prof. dr. G. Raškinis.

Projekto koordinatoriaus teigimu, universitetai dalyvavimas projekte garantuoja, kad garsynas atspindės tikrąją kalbos įvairovę. Viešai prieinamas garsynas suteikia galimybę lietuvių kalbai ne tik išlikti, bet ir augti skaitmeninėje erdvėje. Jei dabar pasirūpinsime, kad technologijos „išmoktų“ lietuviškai, po kelių metų galėsime natūraliai kalbėtis su įrenginiais, o mūsų kalba bus ne tik girdima, bet ir suprantama.

„Tai bendras darbas – mokslininkų, verslo ir kiekvieno iš mūsų. Net kelių minučių jūsų balso įrašas gali tapti svarbia dalimi užtikrinant, kad lietuvių kalba liktų gyva, moderni ir artima kiekvienam“, – pabrėžia prof. dr. G. Raškinis.

„Telia“ darbuotojai jau pradėjo įrašinėti savo balsą, taip jau prisideda prie nacionalinio garsyno kūrimo. Prie šios iniciatyvos taip pat gali jungtis kiekvienas lietuviškai kalbantis žmogus – tereikia užsiregistruoti platformoje ir įrašyti kelias minutes savo balso.