Japonija perrašė karo technologijų taisykles: sėkmingai išbandyta įspūdinga elektromagnetinė patranka

Tarp tokių išradimų ypatingą vietą užima „railgunas“, tai elektromagnetinė patranka, šaudanti ne paraku, o elektros energija. Japonija yra viena iš pirmųjų šalių, kuri sugebėjo įrodyti, kad ši technologija gali veikti ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis sąlygomis. 

Šios šalies mokslininkai bei inžinieriai pasiekė tai, kas netgi Jungtinėms Valstijoms pasirodė per sudėtinga. Bandymų rezultatai parodė, kad „railgunas“ gali tapti rimta alternatyva raketoms ar tradicinei artilerijai.

Vis dėlto ši ginkluotė nėra stebuklingas sprendimas visoms karinėms problemoms. „Railgunas“ kelia nemažai iššūkių, tai nuo sudėtingo aušinimo iki laidininkų erozijos. Tačiau Japonijos sėkmė atveria duris naujai karinių technologijų erai, kurioje svarbiausia tampa efektyvumas ir išlaidų kontrolė.

„Railguno“ veikimo principas

„Railgunas“ yra patranka, kuri šūvį atlieka ne naudodama parako sprogimą, o pasitelkdama elektros impulsą. Energija tekėdama tarp dviejų laidininkų sukuria galingą magnetinį lauką, kuris pagreitina sviedinį iki daugiau nei dviejų su puse kilometro per sekundę. 

Tokiu būdu sunaudojama tik elektros energija, o ne sprogi medžiaga, todėl sumažėja pavojus laivuose ar bazėse. Šis principas leidžia kur kas lanksčiau valdyti šūvio galią. Keičiant elektros impulsą galima reguliuoti sviedinio greitį, atstumą ir pataikymo efektą. 

Be to, tokia sistema gerokai sumažina logistikos išlaidas, nes nereikia didžiulių kiekių šaudmenų su sprogmenimis. „Railgunas“ tampa ne tik efektyviu, bet ir saugesniu sprendimu kariuomenei.

Japonijos proveržis

2023 metais Japonija pirmą kartą pademonstravo sėkmingą šūvį iš laivo. Po dvejų metų testai buvo pakartoti, įrodant, kad technologija veikia stabiliai ir gali būti naudojama realiomis sąlygomis. 

Bandymų metu buvo išbandytas visas procesas, tai energijos kaupimas, impulsų valdymas, šūvis ir pataikymo rezultatų analizė. Tai įrodė, jog „railgunas“ nebe eksperimentas, o veikiantis ginklas. Svarbiausias Japonijos pasiekimas, tai sugebėjimas užtikrinti sistemos patikimumą net sudėtingomis sąlygomis. 

Okeane laivas nuolat siūbuoja, todėl reikėjo sukurti sistemas, kurios stabiliai perduotų impulsą, valdytų temperatūrą ir suderintų taikymą su radarais bei optika. Visa tai tapo dideliu iššūkiu, tačiau Japonijos specialistai parodė, kad šiuolaikinė inžinerija gali įveikti šias kliūtis.

Iššūkiai ir ateitis

Nors „railgunas“ atveria naujas galimybes, jis turi ir silpnų vietų. Kiekvienas šūvis eroduoja šynas, o laidininkai kaista taip stipriai, kad juos reikia itin greitai aušinti. Be to, technologija turi konkuruoti su kitomis moderniomis priemonėmis, tai lazeriais, raketomis ar net patobulinta artilerija. 

Sprendžiant, ką montuoti laivuose, lemiamą vaidmenį suvaidins patvarumas ir ekonominė nauda. Tikėtina, kad artimiausiais metais bus tęsiami patobulinimai, didinama šūvio energija, trumpinamas laikas tarp šūvių, ilginamas šynų tarnavimo laikas. 

Jei šie tikslai bus pasiekti, „railgunas“ taps įprasta ginkluotės dalimi. Japonijos pavyzdys rodo, kad ši technologija gali pakeisti karinius skaičiavimus, o net skeptiškai nusiteikusios šalys bus priverstos grįžti prie jos ne dėl mados, o dėl išlaidų ir saugumo.