Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Milžiniška skaitmeninė apgaulė: atskleidė, kodėl asmeniniai duomenys laikomi ūžiančiuose sandėliuose
Dirbtinis intelektas lydį mus beveik kiekvieną dieną. Klausinėjame „ChatGPT“ ką gaminti vakarienei, kuriame paveikslėlius ar paprašome balso asistento nustatyti žadintuvą. Atrodo tarsi visa tai vyktų kažkur nematomai „debesyje“, apie kurį dauguma mūsų net nelabai susimąsto.
Daugeliui žmonių skaitmeninė „debesis“ skamba beveik kaip magija. Nauji tyrimai rodo keistą paradoksą, tai kuo labiau priklausome nuo interneto paslaugų, tuo mažiau žinome, kas iš tikrųjų jas palaiko. Net dalis žmonių nėra girdėję apie duomenų centrus, o dauguma negalėtų paprastai paaiškinti, kas tai per vietos.
Taip susidaro įdomi situacija. Kasdien remiamės milžiniška infrastruktūra, kuri lieka visiškai nematoma. Nors būtent ji yra pagrindas dirbtiniam intelektui ir „debesies“ paslaugoms, be kurių jau neįsivaizduojame gyvenimo.
Ne tik kodas, bet ir krūva fizinės technikos
Kai galvojame apie dirbtinį intelektą, dažnai įsivaizduojame tik nulius, vienetus ir programas ekrane. Tyrimai rodo, kad daug žmonių mano, jog svarbiausia yra dideli duomenų kiekiai internete ir gudrios programos. Tačiau be labai galingų kompiuterių net pats protingiausias algoritmas liktų tik graži teorija.
Iš tikrųjų viskas yra gerokai labiau „apčiuopiama“. Duomenų centrai yra didžiulės skaitmeninės „saugyklos“, pilnos serverių, kurie dirba visą parą. Būtent ten, o ne kažkur paslaptingame „debesyje“, dirbtinis intelektas apdoroja užklausas ir generuoja atsakymus.
Kad „chatbotai“ greitai atsakytų, o generuojantys modeliai sukurtų tekstą ar vaizdą, reikia daug energijos ir ypatingų lustų. Šie lustai per labai trumpą laiką atlieka milžinišką kiekį skaičiavimų. Be jų jokios pažangios dirbtinio intelekto paslaugos neveiktų.
Kodėl duomenų centrai tokie svarbūs ir kur čia Lietuva ir Lenkija?
Nors eiliniam vartotojui duomenų centrai nematomi, ekonomikai jie tampa vis svarbesni. Investicijos į šią sritį pasaulyje sparčiai auga, o tokių centrų statyba vyksta daugelyje šalių. Tai naujo tipo infrastruktūra, panašiai svarbi kaip keliai ar elektros tinklai.
Tokios šalys kaip Lenkija jau tampa svarbiais regioniniais skaitmeninės infrastruktūros taškais turėdamos dešimtis ar net šimtus duomenų centrų. Ten dirba programuotojai ir inžinieriai, kurie prižiūri pastatus, įrangą ir ryšio tinklus. Be jų darbas „debesyje“ tiesiog sustotų.
Kai kitą kartą gausi akimirksniu sugeneruotą atsakymą ar paveikslėlį, verta prisiminti, kad už to slypi ne tik išmanus kodas. Tai ir realūs pastatai, pilni ūžiančių kompiuterių, aušinimo sistemų ir kilometrų laidų. Dirbtinis intelektas gyvena ne pasakų debesyse, o labai žemiškuose, bet labai svarbiuose duomenų centruose.
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.