Šokiruojantys dirbtinio intelekto atsakymai: ką sako rusų kalba apie Krymą ir sausio 13-ąją?

Ši tendencija kelia klausimų dėl turinio patikimumo, ypač kai kalbama apie jautrias istorines ar geopolitines temas. Vienas ryškiausių pavojų mums – rusijos propagandos infiltracija į DI modelių mokomuosius duomenis, ypač jeigu DI naudojamas rusų kalba.

Dirbtiniam intelektui rusų kalba atsakant į klausimus, Krymo statusas pristatomas kaip „ginčijamas“, o Algirdas Paleckis pristatomas, tarsi jis būtų „įprastas politikas“. Tai ne mano, o DI atsakymai, gauti rusų kalba. Lietuviškai ar angliškai klausiant identiškų klausimų, to paties turinio paprastai nepasitaiko.

Tai – didžiulė problema, juk rusų kalba daug kam yra gimtoji ne tik rusijoje, bet ir Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, Kazachstane, Armėnijoje ir, žinoma, Lietuvoje.

„Savi šaudė savus“ ir Krymo statuso interpretacijos

Propagandos mastą DI sistemose iliustruoja „NewsGuard“ tyrimas: vien 2024 m. rusijos naujienų gigantas „Pravda“ paskelbė 3,6 mln. straipsnių, kuriuose skleidžiama Kremliaus naratyvams palanki informacija. Šie tekstai jau pateko į didžiųjų DI modelių – „ChatGPT 4o“, „Gemini“ ir kt. – mokomuosius rinkinius.

„Pravdos“ turinys darė įtaką mažiausiai 207 temoms ir buvo aptiktas ieškant informacijos 49 kalbomis. Rusų tinklo nuorodos cituotos net 92 kartus.

Na, o jeigu ieškote informacijos rusų kalba, propagandos mastai – tiesiog neįtikėtini. Užduoti klausimus skirtingoms DI sistemoms skirtingomis kalbomis pabandžiau ir pats.

Pavyzdžiui, kas šaudė Lietuvoje sausio 13 dieną? Atsakant į šį klausimą įdomiausiai pasirodė „X“ tinklo „Grok“. Anglų kalba atsakymas buvo ganėtinai įprastas, propagandinė rusų versija paminėta, bet tai, kad ši versija yra sugalvota rusų tarnybų – aiškiai išskirta ir apie ją tėra keli sakiniai.

Uždavus tą patį klausimą rusų kalba, atsakyme apie „savi šaudė savus“ jau kalbama kaip apie alternatyvią versiją. Cituojami rusų, baltarusių propagandiniai šaltiniai. „Grok“ kalba apie „oficialią versiją“ ir „alternatyvius šaltinius“.

Paprašius papasakoti apie Krymo referendumą, visi DI asistentai atsakė ganėtinai panašiai visomis kalbomis, nors „Google Gemini“ pasirodė kiek įtartiniau – atsakant rusų kalba, šis DI mažiau akcentavo referendumo kontraversiškumą, apie „žaliuosius žmogeliukus“ nebekalbama visiškai, atsakymas – daug neutralesnis, palankesnis rusų propagandai.

O kaip manote – ar saugu Lietuvoje rusakalbiams? Vėlgi, atsakant į šį klausimą rusų kalba, labiausiai suspindėjo „Gemini“: esą, į šį klausimą „nėra vienareikšmiško atsakymo“. Kalbama ir apie „buitinę rusofobiją“, ir apie priešišką požiūrį viešose vietose. Tarsi tiesiai iš rusų propagandos vadovėlio.

Ilgainiui rusų propaganda paveiks DI atsakymus ir kitomis kalbomis

2025 m. kovą DI mokslininkai iš Bar-Ilano universiteto ir „Google“ tyrė, kaip skiriasi dirbtinio intelekto sistemų atsakymai skirtingomis kalbomis. Paaiškėjo, kad „Gemini 2.0 Pro“ turėjo daugiausia informacijos įvairiomis kalbomis, bet rečiau perkeldavo kontekstą iš vienos kalbos į kitą, o „ChatGPT 4o“ geriau „perneša“ informaciją tarp kalbų.

Šiais laikais jau naudojame naujesnes DI versijas, kurios dažniau naudoja šaltinius skirtingomis kalbomis. Pavyzdžiui, „ChatGPT o3“ yra atsparesnis rusijos propagandai – dažniau cituoja patikimus tarptautinius šaltinius, tarp jų ir angliškas mūsų lietuviškų portalų publikacijas. Tiesa, „Gemini 2.5 Pro“ kai kuriose temose išliko palankesnė Kremliaus naratyvams – panašu, kad informaciją iš vienos kalbos į kitą šis DI perkelia kiek rečiau.

DI šiuo metu vis dar sparčiai tobulėja – tai yra ir gera, ir bloga žinia. Šaltinių geografija plėsis, todėl rusų propagandinio turinio priemaišos gali atsirasti net tose kalbose, kuriose iki šiol dominavo patikimi šaltiniai. Be to, atsiranda rizika, kad nuomonių įvairovę pakeis „globalus vidurkis“, kuriame rusijos naratyvai randa nišą – reikėtų nepamiršti, kad rusijos propaganda stipri ne tik dalyje Europos, bet ir Azijoje, Pietų Amerikoje ir ypač – Afrikoje.

Galbūt kažkada DI pats mokės atrinkti patikimus ir nepatikimus šaltinius? Visgi ir tai yra problema – skirtingose valstybėse „patikimi“ šaltiniai suvokiami skirtingai. Sprendimą, kas patikima, gali tekti patikėti ne tik algoritmams, bet ir žmonėms, o tai kelia etikos klausimų. Kažin, ar mums norėtųsi, kad šaltinius vertintų tokie žmonės kaip Elonas Muskas ar Samas Altmanas.

Ginkluotis reikia ne tik tankais, bet ir informacija

Dirbtinis intelektas tampa svarbiu informacijos šaltiniu, tačiau kartu ir kanalu, kuriuo sklinda dezinformacija. Kol DI mokosi iš viso interneto – terpės, kurioje gausu netikslių ar tyčia klaidinančių tekstų – vartotojams būtina ugdyti kritinį mąstymą, o valstybei – stiprinti informacinio saugumo pajėgumus.

Nepamirškime, kad informacinis karas vyksta jau šiandien. Kiekybiškai rusijos propagandos nepavysime, tačiau galime konkuruoti kokybe – tam reikalingas nuoseklus valstybinis finansavimas ir dėmesys informaciniam saugumui. Patikėkite, rusija dar nėra perpratusi DI atsakymų optimizavimo subtilybių ir kol kas tiesiog bombarduoja internetą didžiuliais kiekiais šlamšto.

Mūsų naujienų portalų versijos anglų ir rusų kalbomis šiandien svarbesnės nei bet kada anksčiau – jos padeda užimti svarbesnes pozicijas DI paieškų rezultatuose. Tačiau taip pat daugiau dėmesio turėtume skirti ne tik portalams ar „Facebook“, bet ir „LinkedIn“, „Reddit“, „Quora“, „Wikipedia“ ir kitoms platformoms, kurios itin dažnai cituojamos DI. Priešingu atveju už mus kalbės rusų tarnybų atstovai, o lietuviškas pasakojimas liks DI paraštėse.