Europa perrašo karinės technikos taisykles: pademonstruotas ginklas, kuris gali nustumti raketas į istoriją

Ši technologija, dar žinoma kaip railgun. Tai elektromagnetinis pabūklas, kuriam nereikia nei parako, nei sprogmenų. Įtaisas naudoja itin galingus impulsus, kurie milžinišku greičiu iššauna metalinius sviedinius. Šiandien skaičiuojama, kad paleidimo greitis siekia 2,5 kilometro per sekundę. 

Tai reiškia, kad taikinys gali būti sunaikintas vien kinetine energija. Jokios sprogmenų rizikos, jokio papildomo užtaiso. Tai daro tokį ginklą ne tik efektyvų, bet ir saugesnį laikymui bei transportavimui.

Nuo gynybos iki kosmoso – du viename

Projektas „Herakles“ vystomas nuo 2018 metų, o pirmieji realūs bandymai atlikti visai neseniai. Jį vysto gynybos pramonės gigantai „Leonardo S.p.A.“, bendradarbiaudami su šalies universitetais. Iš pažiūros tai dar vienas karinis projektas, bet jo taikymas greitai peržengia ginklų sritį. 

Tokios technologijos jau vertinamos kaip alternatyva tradiciniams raketiniams paleidimams į orbitą. Mažesni kroviniai, pavyzdžiui, stebėjimo įrenginiai ar net mažosios dirbtinės palydovų platformos, galėtų būti siunčiami iš Žemės naudojant tokio tipo elektromagnetinius paleidimo įrenginius. 

Tai ne tik greita ir čia kalbama apie milisekundes, bet ir pigiau nei bet koks raketinis paleidimas, nes nereikia daugkartinių degalų ar sudėtingų paleidimo platformų.

Karinis potencialas – ne mažesnis nei technologinis proveržis

Italijos gynybos ministerija jau įvardijo „Herakles“ kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių šalies armijos modernizacijos projektų. Ir yra dėl ko. Tokio tipo ginklas gali numušti raketas, dronus ar smogti žemės bei jūrų taikiniams net keliasdešimties kilometrų atstumu. 

Šiuo metu testuojamas prototipas sveria apie 10 tonų, o tai gan kompaktiška konstrukcija, galinti būti montuojama ant laivų, karinių transporto priemonių ar net pakrantės apsaugos įrenginių.

Negana to, Italijos karinis laivynas jau ruošiasi montuoti šią sistemą ant FREMM tipo fregatų. Tai signalas ne tik šalies viduje, bet ir visam NATO aljansui. Europa taip pat geba kurti moderniausias gynybos sistemas, konkuruojančias su Kinijos ar JAV prototipais.

Milžiniška galia, sudėtinga kontrolė

Kaip ir bet kuri technologinė naujovė, „Herakles“ turi savų kliūčių. Didžiausia – energijos poreikis. Vienas šūvis reikalauja milžiniško energijos kiekio, kelių megadžaulių, kurie turi būti išskiriami itin trumpu impulsu. 

Tai verčia inžinierius kurti specialius kondensatorius ir tiekimo sistemas, gebančias atlaikyti tokias apkrovas.

Dar viena problema – pabūklo lūžio taškai, karštis, spaudimas, trintis. Lankstūs, temperatūrai atsparūs vamzdžiai ir pažangios aušinimo sistemos dar tik kuriamos, o eksploatacinio ilgaamžiškumo klausimas vis dar atviras. 

Tačiau Italijos mokslininkai ramina, kad jau dirbama ties naujais metalų lydiniais ir kompozitais, kurie leis šią technologiją naudoti dažniau ir efektyviau.

Europa pagaliau rimtai žengia į kosmoso erą

Italijos „Herakles“ gali tapti ne tik ginklu ateities karuose, bet ir naujos kartos transportavimo būdu į orbitą. Tai kelia logišką klausimą ar raketų amžius artėja prie pabaigos? 

Tikėtina, kad artimiausiais dešimtmečiais šios dvi technologijos veiks paraleliai, tačiau elektromagnetiniai paleidimo metodai vis dažniau bus pasirenkami kaip greitesni, pigesni ir patogesni.

Europa aiškiai demonstruoja, kad neketina likti tik stebėtoja, ji nori būti aktyvi technologijų kūrėja ir naudotoja. Jei „Herakles“ pasieks pilną veikimo stadiją, tai gali būti vienas iš kertinių pokyčių tiek karinėje pramonėje, tiek kosmoso transporto srityje.