Technologijos ar tinginystė? Ar dar mokame gyventi be pagalbos iš telefono? Šis klausimas tapo itin aktualus

Technologijos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, jos leidžia sutaupyti laiką, padidina patogumą ir suteikia galimybę dirbti, mokytis ar bendrauti iš bet kur. Dėl šių priežasčių neretai apie technologijas kalbame vien teigiamame kontekste.

Vis dėlto kartu su šiuo palengvėjimu kyla ir kita realybė – kas nutinka, kai technologijos neveikia arba jų nebelieka? Daugelis žmonių atsiduria tarsi bejėgiai. Nesugebėjimas pasiekti tikslo be navigacijos, pamiršti slaptažodžiai, priklausomybė nuo kalendorių priminimų, net paprasčiausios matematinės užduotys be skaičiuotuvo kelia iššūkių.

 Atrodo, kad su kiekvienu žingsniu į priekį, kartu žengiame ir atgal, mūsų pačių gebėjimai pamažu silpsta. Todėl šiandien vis dažniau keliamas klausimas: ar technologijos iš tikrųjų palengvina mūsų gyvenimą, ar jos tyliai atima gebėjimą mąstyti, spręsti problemas ir prisitaikyti be jų? 

Atsakymas šiuo klausimu tikrai nėra vienareikšmis, nes tiesa slypi kažkur per vidurį. Viskas priklauso nuo to, kaip mes technologijas naudojame ir kiek joms leidžiame valdyti mūsų sprendimus.

Gyvenimas su technologijomis – patogumas, kuris greitai tampa būtinybe

Pagrindinis technologijų tikslas – supaprastinti mūsų gyvenimą. Vos per kelis dešimtmečius jos pakeitė beveik visus gyvenimo aspektus, kaip dirbame, bendraujame, mokomės, keliaujame ir net ilsimės. Automatiniai atsakymai, planavimo įrankiai, išmaniosios buitinės sistemos ir dirbtinis intelektas leidžia optimizuoti laiką, sumažinti klaidų tikimybę, padidina produktyvumą. 

Be to, daugeliui žmonių tai reiškia ir platesnes galimybes, net ir gyvenant atokiau, gali dirbti tarptautinėje įmonėje ar studijuoti universitete kitoje šalyje.

Kita vertus, kai kurios technologijos taip „integravosi“ į mūsų gyvenimą, kad tapo tarsi nematomos – bet tuo pačiu ir būtinos. Jos mums nurodo, kada eiti, ką valgyti, kaip sportuoti ar net su kuo susitikti. 

Tai, kas iš pradžių buvo patogi pagalba, ilgainiui tampa automatine reakcija – nebesvarstome, nebeplanuojame, tik vykdome. Patogumas, kurį suteikia technologijos, kartais nusveria gebėjimą kritiškai mąstyti ar ieškoti sprendimų savarankiškai.

Kai „nebeveikia“ – liekame be ginklų

Technologijų praradimas net trumpam gali tapti tikru iššūkiu. Pabandykite nuvažiuoti į nepažįstamą vietą be navigacijos ar susiskaičiuoti nuolaidą be skaičiuotuvo, daugeliui tai kelia nerimą. Net ir paprasčiausios užduotys tampa keblios, jei staiga išsikrauna telefonas ar nutrūksta internetas. 

Tai rodo, kad kartu su technologijomis mes prarandame tam tikrą vidinį pasirengimą, gebėjimą prisitaikyti, lavinti atmintį, orientuotis be išorinių priemonių. Be to, technologinė priklausomybė daro įtaką ir emocinei būklei, kai neveikia mums įprasta sistema, kyla stresas, nerimas, net panika. 

Mūsų smegenys pripranta, kad daug kas „padaroma už mus“, todėl nebepraktikuojame kai kurių gebėjimų. Tai ypač akivaizdu tarp vaikų ir jaunimo, kurie nuo mažens auga su planšetėmis rankose – jiems technologijos tampa ne pagalba, o pradinė būtinybė.

Balanso paieškos – raktas į išmintingą naudojimą

Vis tik technologijos nėra blogis savaime – jų funkcionalumas ir pritaikomumas išlieka didelis privalumas. Klausimas kyla ne apie tai, ar reikėtų jų atsisakyti, bet kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp to, ką gali technologijos, ir to, ką turėtume mokėti patys. 

Tiek asmeniškai, tiek visuomeniniu mastu reikėtų skatinti savarankiškumą, ugdyti kritinį mąstymą ir sąmoningai naudotis technologijomis, ne tik kaip paslauga, bet ir kaip įrankiu, kuris gali padėti, bet neturi už mus nuspręsti.

Mokyklose, darbe, buityje reikėtų kurti aplinką, kurioje žmonės žino, ką daryti be telefono ar kompiuterio pagalbos, kur gebėjimai lieka svarbesni nei patogumas. Net paprastos iniciatyvos, pavyzdžiui, „diena be telefono“ ar navigacijos atsisakymas kelionėje, gali padėti priminti, kad technologijos – tik priemonė, o ne pagrindas.

Technologijos nėra priešas, bet priklausomybė nuo jų gali juo tapti

Technologijos pakeitė mūsų gyvenimą, dažnai į gerąją pusę. Jos palengvino daugybę procesų, atvėrė naujas galimybes ir padidino komforto lygį. Tačiau kartu su visais šiais privalumais jos tyliai atėmė kai kuriuos mūsų gebėjimus. Gebėjimą planuoti, orientuotis, įsiminti ar susidoroti su nežinomybe.

Todėl svarbu nebijoti technologijų, bet būti sąmoningais jų naudotojais. Ne atsisakyti, o išmokti valdyti, kad jos tarnautų mums, o ne atvirkščiai. Ir jei vieną dieną visos sistemos „nulūžtų“, vis dar žinotume, kaip rasti kelią namo, pasiskaičiuoti biudžetą ar papasakoti vaikui pasaką be „YouTube“.