Ne tik spinta, bet ir telefonas: pasakė, kodėl šiemet daugeliui teks išsikuopti ir skaitmeninį gyvenimą

Pasak „Telia“ tvarumo vadovės Aurelijos Žėkienės, atsakomybė už skaitmeninį pėdsaką tampa tokia pat svarbi, kaip ir fizinių atliekų tvarkymas. Metas daugiau kalbėti apie tai, kad tvarkytis reikia ne tik spintas, bet ir savo telefonus bei kompiuterius. 

2025 m. atliktas „The Roadmap to Sustainable IT“ tyrimas atkreipia dėmesį, jog nesiėmus tvaresnių technologinių sprendimų, iki 2040 m. skaitmeninė ekonomika gali būti atsakinga už net 14 proc. visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nors skaitmeninė erdvė vartotojams atrodo nemateriali, kiekviena sena nuotrauka saugykloje ar dešimtmetį neištrinami reklaminiai laiškai užima vietą serveriuose, kurie nuolat naudoja elektros energiją.

„Tvarumas vis labiau persikelia į ekranus. Juk tūkstančiai pamirštų kadrų ar niekada neatidarytų laiškų yra skaitmeninės šiukšlės. 2026-aisiais išsivalyti el. pašto dėžutę ar debesijos saugyklą turėtų tapti tokiu pat įprastu namų ruošos darbu kaip ir šiukšlių rūšiavimas namuose. Tai paprasčiausias būdas saugoti gamtą net nepakilus nuo sofos“, – sako A. Žėkienė.

Atnaujintų telefonų pardavimai auga kartais

Tikimasi, kad 2026-aisiais pirkėjų prioritetai dar labiau kryps į atnaujintą įrangą. Pasak A. Žėkienės, vartotojai vis geriau supranta, jog profesionaliai atnaujintas flagmanas tarnauja taip pat gerai, kaip ir naujas, o jo atnaujinimo metu į aplinką išmetama maždaug 96 proc. mažiau emisijų, palyginti su naujo įrenginio gamyba. Be to, verslas vis labiau skatins tiekėjus užtikrinti skaidrumą – žmonės norės žinoti, ar kiekviena įrenginio gamybos grandis buvo sąžininga ir tvari.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad daikto naujumas nebėra tapatinamas su jo gamybos data. Atnaujintas įrenginys turi tokią pat garantiją kaip ir naujas telefonas, tik dar ne visi tai žino“, – pabrėžia A. Žėkienė.

Šią tendenciją jau dabar iliustruoja konkretūs skaičiai. 2025 m. „Telia“ rezultatai rodo, kad atnaujinti (angl. refurbished) telefonai sudaro 3 proc. visų pardavimų, o jų populiarumas per pastaruosius ketverius metus beveik padvigubėjo. Sparčiausias paklausos šuolis užfiksuotas 2024-aisiais, kai pardavimai per metus išaugo net 45 proc. Tai rodo, kad tvaresni pasirinkimai tampa vis ryškesne technologijų rinkos dalimi.

Populiarėja technologijos be plastiko

Kita svarbi kryptis – paslaugos, kurioms nereikia jokios fizinės įrangos. Technologijos vis labiau leidžia atsisakyti papildomų plastikinių dėžučių, laidų ar kortelių, be kurių kasdienybė dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojama.

„Vis ryškiau matome posūkį į technologijas be atliekų: plastiko gabalėlį telefone keičia eSIM, o fizinius televizijos priedėlius – programėlės. Šiemet tokie pasirinkimai gali tapti dar dažnesni. Verslui instrukcijų knygelių skaitmeninimas ir plastiko atsisakymas padeda taupyti išteklius, pirkėjams – atsikratyti laidų raizgalynės namuose, o gamtai – išvengti tonomis kasmet skaičiuojamų plastiko atliekų“, – teigia ekspertė.

Dirbtinis intelektas turės tapti žalesnis

Sparčiai populiarėjantis dirbtinis intelektas (DI) taip pat diktuoja naujas tvarumo taisykles. Nors DI padeda vartotojams atlikti kasdienes užduotis, ši technologija pasižymi milžinišku elektros energijos poreikiu.

Tarptautinė energetikos agentūra (angl. International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2025–2026 m. pasaulinė elektros energijos paklausa augs sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį, o vienas iš pagrindinių šio augimo veiksnių bus duomenų centrai ir DI sprendimai.

„Tai nereiškia, jog pats DI ar duomenų centrai savaime yra problema – priešingai, jie gali būti tvarūs, jei veikia naudodami atsinaujinančią energiją, efektyvias vėsinimo technologijas ir atsakingai valdomą infrastruktūrą. Tačiau šių paslaugų kūrėjams teks aiškiai įrodyti, kad procesams naudojama tik švari, iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektra. Technologijų pažanga yra būtina ir neišvengiama, tačiau tikrąjį pokytį sukursime tik veikdami išvien: verslas – diegdamas vis tvaresnę infrastruktūrą, o vartotojai – rinkdamiesi atsakingiau“, – dalijasi įžvalgomis A. Žėkienė.