Ukraina pristatė robotinį šunį minų išminavimui, jis siunčiamas į pavojingiausias Ukrainos vietas

Šis modernus įrankis sujungia robotiką, pažangius judesių valdymo algoritmus ir kompiuterinio matymo technologijas, todėl gali veikti ten, kur žmogui žengti būtų pernelyg pavojinga.

Įrenginys aprūpintas kamera, galinčia realiuoju laiku perduoti aukštos raiškos vaizdus. Tai leidžia saperiams stebėti teritoriją iš saugaus atstumo ir tiksliai nustatyti minų buvimo vietą. Tokiu būdu sumažinama rizika žmonėms, kuriems tenka kasdien susidurti su mirtinu karo palikimu. 

Ukrainos tarnybos pabrėžia, kad šis sprendimas suteikia naują galimybę greičiau ir saugiau atkurti gyvenimui tinkamas teritorijas. Svarbiausia, kad robotinis šuo ne tik padeda aptikti minas, bet ir demonstruoja išskirtinį manevringumą. Jis gali judėti dviem kojomis, šokinėti, pritūpti, o taip pat veikia dideliu greičiu ir turi ilgai veikiančią bateriją. 

Tai suteikia pranašumą miesto aplinkoje, kur karo veiksmai paliko daugybę kliūčių – laiptus, bordiūrus ar tankią augmeniją, kurios tradiciniams vikšriniams robotams dažnai tampa rimta problema.

Ukrainos teritorija – labiausiai užminuota pasaulyje

Rusijos plataus masto invazija, prasidėjusi 2022 metų vasario mėnesį, pavertė Ukrainą labiausiai užminuota šalimi pasaulyje. Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Humanity & Inclusion“, dirbanti karo ir nelaimių zonose, šių metų pradžioje skelbė, kad apie 30 procentų Ukrainos teritorijos yra nusėta minomis ir nesprogusia amunicija.

Tai reiškia, kad milijonai civilių kasdien susiduria su mirtinu pavoju. Žemdirbiai negali dirbti laukų, vaikai rizikuoja žaisdami savo kiemuose, o gelbėtojams tenka pavojinga užduotis valyti teritorijas, kad jose būtų galima saugiai gyventi. Naujosios technologijos, tokios kaip robotinis šuo, tampa itin svarbios, nes leidžia spartinti procesą ir kartu išvengti žmogiškųjų aukų.

Tarptautinis kontekstas ir minų draudimas

Ši problema yra tokia rimta, kad ji jau paveikė net tarptautinius susitarimus. Šiemet kelios NATO šalys, tarp jų ir Lenkija, paskelbė pasitraukiančios iš 1997 metų Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti antipėstines minas. Šį sprendimą lėmė nuolatinė Rusijos grėsmė ir baimė dėl galimo platesnio karo Europoje.

Tuo tarpu Rusija prie šios sutarties niekada nebuvo prisijungusi, todėl jos naudojamos minos ir toliau kelia pavojų tiek kariams, tiek civiliams. Šių ginklų ypatybė – jie veikia neatskiriant karo dalyvių nuo nekaltų žmonių ir lieka mirtini dar dešimtmečius po konflikto pabaigos.

Naujosios technologijos reikšmė

Robotinio šuns įvedimas į kasdienę išminavimo praktiką yra didelis žingsnis technologinės gynybos srityje. Pasak Ukrainos tarnybų, tokie įrankiai padės sumažinti nuostolius, išlaisvinti daugiau teritorijų ir užtikrinti, kad žmonės galėtų greičiau grįžti į savo namus.

Ekspertai pabrėžia, kad būtent pažangių technologijų integracija į karines ir humanitarines operacijas tampa ateities standartu. Tai ne tik didina efektyvumą, bet ir iš esmės keičia žmonių saugumo suvokimą karo zonoje.

Ukraina tikisi, kad tokie sprendimai taps plačiau naudojami ir leis greičiau įveikti vieną skaudžiausių karo pasekmių – užminuotą šalies teritoriją.