Virš žaidimų industrijos kaupiasi juodi debesys: Europa ruošiasi suveržti diržus, o žaidėjų laukia ribojimai

Pasirodo, vis daugiau europiečių mano, kad vaizdo žaidimai turi daugiau minusų nei pliusų. Toks požiūris kelia rimtą grėsmę visai industrijai. Jeigu neigiama nuomonė visuomenėje stiprės, politikams bus lengviau pateisinti griežtesnius ribojimus. 

Žaidimų kūrėjams tai gali reikšti naujus įpareigojimus, papildomas išlaidas ir būtinybę keisti savo verslo modelius. Žaidėjai iš savo pusės gali sulaukti didesnės apsaugos, bet taip pat ir ribojimų, kurie paveiks žaidimų turinį ar kainas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad diskusijos apie „lootboxus“, priklausomybę skatinančias mechanikas, toksinę aplinką internetiniuose žaidimuose ir prastas darbo sąlygas gamybos studijose tapo vienais iš pagrindinių argumentų formuojant neigiamą nuomonę. Tai rodo, kad žaidimų industrija nebėra matoma vien kaip pramogų sektorius, tai vis dažniau ji vertinama ir per socialinės atsakomybės prizmę.

Griežtesnės taisyklės artėja

Ekspertai pabrėžia, kad tokios ataskaitos nėra vien teoriniai dokumentai. Dažniausiai jos tampa pagrindu naujiems teisės aktams, kurie tiesiogiai paveikia rinką. Bruselio institucijos siunčia aiškų signalą, kad žaidimų verslui baigiasi laikai, kai galima buvo ignoruoti kritiką.

Pirmiausia reguliuotojų dėmesį patrauks „lootboxai“ ir kitos panašios mechanikos, kurios gali būti prilygintos azartiniams lošimams. Galime tikėtis bandymų apriboti jų naudojimą arba įvesti griežtesnes informavimo taisykles. 

Taip pat tikėtina, kad bus daugiau dėmesio darbo sąlygoms kūrėjų studijose, kur „crunch“ laikotarpiu darbuotojai priversti dirbti dešimtis viršvalandžių. Tokie pokyčiai reikštų, kad žaidimų kūrimas taps brangesnis, bet kartu skaidresnis.

Rinka išlieka svarbi

Vis dėlto ataskaita nėra vien kritiška. Joje pažymima, kad žaidimų industrija Europoje išlieka itin reikšminga. Ši sritis užtikrina daugiau nei milijoną darbo vietų, o daugelis šalių jau dabar siūlo mokesčių lengvatas ir paramos programas, skatinančias vietinių kūrėjų augimą. Tai rodo, kad Europos institucijos supranta ekonominį žaidimų sektoriaus potencialą.

Tuo pačiu tyrimas atskleidė, kad tik 14 proc. europiečių sąmoningai remia vietinius kūrėjus. Tai iššūkis studijoms, norinčioms konkuruoti su JAV ir Azijos gigantais, kurie dominuoja pasaulinėje rinkoje. Neigiamas visuomenės požiūris tik dar labiau apsunkina jų galimybes pritraukti žaidėjus.

Žaidimų ateitis

Europos Sąjunga vis aiškiau signalizuoja, kad žaidimų industrijai bus taikoma griežtesnė kontrolė. Tai apims tiek monetizacijos modelių reguliavimą, tiek darbuotojų apsaugą nuo išnaudojimo. Žaidėjams tokie pokyčiai gali atnešti daugiau saugumo ir skaidrumo, tačiau industrijai teks prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Šis procesas gali užtrukti, bet kryptis jau nubrėžta. Vaizdo žaidimai Europoje iš pramogos srities tampa rimtu politinių diskusijų objektu. Nuo to, kaip kūrėjai, leidėjai ir žaidėjai reaguos į šias permainas, priklausys ne tik žaidimų ateitis, bet ir jų vaidmuo visos visuomenės gyvenime.