Benzinas, dyzelinas ar dujos? Vienas jų Lietuvoje skaičiuoja paskutinius metus, viskas keičiasi

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Benzinas, dyzelinas ar dujos? Vienas jų Lietuvoje skaičiuoja paskutinius metus, viskas keičiasi

Automobilių parkas Lietuvoje vis dar aiškiai priklauso vidaus degimo varikliams – jie dominuoja tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose. Nors diskusijos apie elektromobilius tampa vis garsesnės, realybė kelyje vis dar aiški: važiuojame tuo, kas užsipildo kolonėlėje.

Tačiau laikai keičiasi – keičiasi degalų kainos, ekologiniai reikalavimai, techninės apžiūros vertinimai ir net draudimo sąlygos. Tai verčia atsigręžti į svarbų klausimą: kuris vidaus degimo variklio tipas dar turi ateitį Lietuvoje? Benzinas, dyzelis ir dujų įranga – kiekvienas pasirinkimas turi savo privalumų, bet ir silpnų vietų. 

Vienas pigesnis eksploatacijoje, kitas – galingesnis ar ilgaamžiškesnis, trečias – neprognozuojamas dėl politinių sprendimų. Todėl vis daugiau vairuotojų svarsto ne tik, ką pasirinkti šiandien, bet ir kas bus po penkerių ar dešimties metų. Galutinio atsakymo nėra, bet tendencijos ir faktai jau aiškėja. Tad kokie jie?

Benzininiai varikliai – saugus pasirinkimas be papildomų rūpesčių

Automobiliai su benzininiu varikliu vis dar išlieka vienu dažniausių pasirinkimų Lietuvoje, ypač tarp tų, kurie ieško paprastumo ir stabilumo. Tokie varikliai pasižymi tylesniu darbu, lengvesne priežiūra ir sklandesniu veikimu. Net naudoto automobilio pardavimas su benzininiu varikliu dažniausiai nesukelia didesnių iššūkių – paklausa išlieka stabili.

Benzino kaina jau kurį laiką yra žemesnė nei dyzelio, tad eksploatacinės išlaidos nebe tokios didelės, kaip buvo įprasta manyti. Žinoma, viskas priklauso nuo automobilio variklio tūrio ir važiavimo stiliaus – jei sąnaudos viršija 8 litrus šimtui kilometrų, skirtumas išlieka juntamas. 

Šiuolaikiniai benzininiai modeliai, ypač mažesnių gabaritų, dažnai naudoja ne ką daugiau nei ekonomiškesni dyzeliai. Benzininiai varikliai taip pat turi pranašumų techninės priežiūros srityje. Jie mažiau jautrūs degalų kokybei, rečiau stringa dėl elektroninių emisijų sistemų ir neturi sudėtingų komponentų, kaip kietųjų dalelių filtrai. 

Todėl tokie automobiliai rečiau susiduria su problemomis atliekant techninę apžiūrą ir sulaukia mažiau apribojimų pagal emisijų normas. Dėl to benzininiai varikliai išlieka ilgalaikė ir saugi investicija kasdieniam naudojimui.

Dyzelis – vis dar ekonomiškas, bet spaudimas didėja

Dyzeliniai varikliai vis dar vertinami dėl mažų degalų sąnaudų, ypač važiuojant užmiestyje ar ilgesnius atstumus. Jei per savaitę tenka įveikti šimtus kilometrų, dyzelis dažnai išlieka praktiškiausiu pasirinkimu. Jo sukimo momentas leidžia patogiai judėti net ir su didesniu svoriu, todėl tokie automobiliai populiarūs tarp tų, kurie keliauja su priekaba, šeima ar į darbą užmiestyje.

Tačiau šiandien dyzelis susiduria su vis didesne aplinkosaugos kritika. Dėl azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijų, daugelis šalių taiko ribojimus, o kai kuriose Europos vietose dyzeliai jau net negali įvažiuoti į miestų centrus. Lietuvoje tokios priemonės dar nėra taikomos plačiai, bet pokyčių galima tikėtis per artimiausią dešimtmetį.

Modernūs dyzeliniai varikliai reikalauja aukštos kokybės degalų ir reguliarios priežiūros – įskaitant sudėtingesnes sistemas, tokias kaip AdBlue ar DPF filtrai. Dėl to jų remontas dažnai brangesnis, o eksploatacija tampa jautresnė bet kokiems nukrypimams nuo gamintojo rekomendacijų.

Nors dyzelis dar kurį laiką išliks patikimu pasirinkimu daug keliaujantiems, tai jau nebe universali išeitis visiems. Jo era pamažu slopsta – tiek dėl technologinių iššūkių, tiek dėl augančio spaudimo mažinti taršą. Todėl renkantis automobilį svarbu įvertinti ne tik šiandienos poreikius, bet ir galimas ateities sąlygas.

Dujų įranga – pigiausias pasirinkimas, bet reikalaujantis atidumo

Automobiliai su dujų įranga Lietuvoje buvo tikras hitas, ypač tuo metu, kai benzinas brango, o dyzelis dar nebuvo tiek dominuojantis. Šiandien dujinė įranga vis dar laikoma ekonomiškai patraukliu sprendimu. 

Palyginus su benzinu ar dyzeliu, važiavimas dujomis kainuoja ženkliai mažiau. Jei automobilis su dujomis sunaudoja apie 10 litrų šimtui kilometrų, kelionės kaina išlieka viena mažiausių.

Tačiau kartu tenka susidurti su techniniais niuansais: papildomos patikros, dujų baliono keitimas kas 10 metų, dažnesnės klaidų tikrinimo procedūros. Be to, ne visos degalinės siūlo LPG, ypač mažesniuose miesteliuose, o kai kur – jų visai nelikę.

Modernios dujų sistemos veikia patikimai, bet ne visi meistrai moka jas tinkamai montuoti ir prižiūrėti. Todėl dujų įranga tinka tiems, kurie nori ilgalaikės ekonomijos ir nebijos investuoti į kokybišką montavimą bei reguliarią priežiūrą. Dujinių automobilių ateitis Lietuvoje – dar gyva, bet tik jei nebus įvesti nauji apribojimai.

O kaip ateityje? Politiniai sprendimai lems daugiau nei technika

Visi trys tipai, benzinas, dyzelis, dujos, šiuo metu dar yra legalūs ir plačiai naudojami. Bet tai gali keistis ne dėl technologinių ribų, o dėl politinių sprendimų. 

Lietuva nuspręs sekti Skandinavijos ar Vakarų Europos pavyzdžiu ir įvesti apribojimus pagal emisijas, dyzeliniai ir dujiniai automobiliai atsidurs pavojingoje zonoje. Benzininiai gali išlikti ilgiau, ypač tie, kurie suderinti su hibridinėmis sistemomis.

Kol kas viskas priklauso nuo vietos valdžios požiūrio ir ES direktyvų įgyvendinimo tempo. Bet vienas aišku – sprendimus reikia priimti ne tik žiūrint į degalų kainas, bet ir į galimas pasekmes po kelių metų.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas