Duobės gadina automobilius ir vairuotojų nervus: kuriame šalies mieste jos sukelia daugiausiai bėdų?

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pastarąją savaitę dėl besilaikančio atlydžio pastebimai išaugo duobių ir įgriuvų keliuose sukeltų žalų skaičius. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, iš viso per keturias sausio savaites jau užregistruota arti 150 duobių padarytų autotransporto žalų, kurių sukelti nuostoliai vairuotojams siekia virš 110 tūkst. eurų.

Daugiausiai tokių žalų (58 vnt.) fiksuota Kauno mieste ir rajone – tai yra daugiau nei trečdalis visų šalyje per sausio mėnesį registruotų duobių žalų. Vilniaus miesto ir rajono keliuose esančios duobės sukėlė 42 žalas, Klaipėdos mieste ir apylinkėse 14 vnt., rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

„Pastarųjų metų draudikų patirtis rodo, kad sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kai dėl nepastovių oro sąlygų kelio danga gali pasikeisti kone per naktį, ir gatvėse atsiveria duobės. Tokių atvejų ypač padaugėja, kai kelias dienas ar net savaitę neigiamą temperatūrą naktį periodiškai keičia atodrėkis dieną. Situacijos nepagerina nuolatinis transporto srautas, kuris prisideda prie duobių išmušimo ir jų gilėjimo“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Pasak draudimo eksperto, situaciją apsunkina ir tai, kad duobės dažnai būna pilnos vandens, ir tikrasis jų gylis neaiškus. Be to, vairuotojai duobes ir įgriuvas dažniausiai pastebi per vėlai, kad spėtų laiku išvengti žalos jas apvažiuodami ar sustodami.

„Žvelgiant į istorinius duobių sukeltų žalų duomenis, pastaruosius dvejus metus gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma kasmet gerokai viršijo 600 tūkst. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis siekė apie 680 eurų. Nors dažnu atveju tokie eismo įvykiai apsiriboja sugandintomis padangomis, tačiau pasitaiko ir tikrai didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai mūsų bendrovėje išmokėta didžiausia duobių žala siekė 8,5 tūkst. eurų, o 2022 m. net 11,2 tūkst. eurų“, − komentuoja A. Juodeikis.

Kaip pabrėžia ekspertas, atodrėkio ir permainingų orų metu vairuotojams reikėtų išlikti atidiems ir važiuojant nuolatos sekti kelio dangos situaciją. Daugiau ramybės suteikia ir savanoriškas Kasko automobilių draudimas, kuris tokių įvykių metu atlygina sukeltą žalą.

„Turbūt pats geriausias būdas išvengti duobių sukeliamos žalos būtų jas apvažiuoti. Tačiau tai padaryti ne visada pavyksta, tad pamačius, kad artėjate prie duobės, vertėtų sumažinti greitį, įvažiuoti į ją švelniai – tokiu būdu būsite tikri, jog joje bent jau nepaliksite rato ar smūgio galia neapgadins automobilio važiuoklės“, − sako A. Juodeikis.

Ekspertas taip pat išskiria pagrindinius požymius, išduodančius, kad galite susidurti su netikėta duobe kelyje:

• Kelio danga pasikeitė po nakties ar savaitgalio – pasidengė tirpstančio sniego mase, tapo šlapia ar pan;
• Pastebėjote ant kelio nedidelės apimties nelygumus;
• Ant kelio pastebėjote skaldos ar asfalto liekanas;
• Pamatėte didelę balą ant kelio – vadinasi, tai duobė arba įduba, pilna vandens.

Kad susidūrimas su duobe būtų kuo mažiau skausmingas ir neatneštų nuostolių, ekspertas primena, jog svarbu:

• Pasirinkti saugų ir ne didesnį nei rekomenduojamą greitį, ir jo neviršyti;
• Pasistengti duobę apvažiuoti arba į ją įvažiuoti kuo švelniau;
• Stebėti kelio ženklus ir papildomą ženklinimą kelyje, kuris gali perspėti apie laukiančias kliūtis;
• Laikytis kelių eismo taisyklių ir etiketo.

Ką daryti, jei matote, kad duobės kelyje išvengti nepavyks:

• Sumažinkite greitį ir stabdykite iki paskutinės akimirkos;
• Atleiskite stabdžio pedalą smūgio į duobę metu;
• Neatlikinėkite staigių ir kitiems eismo dalyviams netikėtų manevrų, nes žala gali būti dar didesnė dėl susidūrimo su kita transporto priemone.

Jis primena, jog svarbu ne tik saugoti ratus ir važiuoklę, bet ir nesukelti eismo įvykio atliekant netikėtą manevrą. Susidūrus su kliūtimis kelyje svarbu nepamiršti ir vairavimo etiketo, ir esminių kelių eismo taisyklių, kurių nesilaikant automobilį apgadinti gali jau ne duobė, o susidūrimas su kita transporto priemone.