Elektriniai automobiliai iki 30 tūkst. eurų keičia žaidimo taisykles, lietuviai renkasi vis dažniau

Iš pradžių – „Fiat 500e“, „Peugeot e-208“, „Dacia Spring“, vėliau „Citroën ë-C3“ ir atgimusi „Fiat Grande Panda“, o dabar ir originalia išvaizda išsiskiriantis „Hyundai Inster“ bei dar keli modeliai, kurie pasirodys 2026-aisiais. Tokia mažųjų, tiksliai miesto vairuotojų poreikiams pritaikytų elektromobilių banga užliejo Baltijos šalių rinką.

Gamintojų tyrimai rodo, kad vidutinė kasdienė europiečio kelionės distancija neviršija 60 km, tad naujausių mažųjų elektromobilių galimybės leidžia pernelyg nesukti galvos dėl nuolatinės įkrovimo vietos poreikio – jų baterijų užtenka beveik savaitei. Štai „Inster“ su 49 kWh talpos baterija gali be sustojimo įveikti iki 370 km (pagal WLTP standartą). „ë-C3“ su 44 kWh baterija nuvažiuoja iki 320 km.

Lietuvoje pastarojo modelio kaina prasideda nuo 24 290 eurų, o „Inster“ – nuo 25 999 eurų. Bene pigiausias segmente – nuo 18 990 eurų kainuojantis „Spring“, tačiau tai ir asketiškiausias elektromobilis. Su 25 kWh talpos baterija jis viena įkrova nuvažiuoja iki 230 km, turi 48 kW galios motorą, o įkrovimo sparta siekia tik iki 34 kW.

Fiziniai asmenys, įsigydami naują elektromobilį Lietuvoje, gali gauti 5 000 eurų kompensaciją bei pretenduoti į įvairias įkrovimo taškų įsirengimo subsidijas. Taigi, santykinai saikingai įkainotų modelių kainodara tampa dar palankesnė.

Būtinas praktiškas pasirinkimas

Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad nemaža dalis Lietuvos vairuotojų tradiciškai renkasi didesnius, galingesnius ir gausesne įranga aprūpintus automobilius. Jo teigimu, toks pasirinkimas neretai suvokiamas kaip praktiškas, nes didesniame automobilyje daugiau vietos, telpa daugiau daiktų, todėl jis tinka ne tik kasdienai, bet ir ilgesnėms kelionėms.

„Galingesnis variklis – tarsi statuso atributas, o gerą komforto įrangą mėgsta visi. Tačiau pažvelgus įdėmiau tampa akivaizdu, kad didžioji dalis kelionių mieste – tai važinėjimas vienam arba su vaikais. Tad tiems, kurie neturi trijų ar keturių vaikų, didelis automobilis dažniausiai nebūtinas. Būtinas praktiškas automobilis, o tai nebūtinai susiję su dydžiu“, – pabrėžia E. Babelis.

Pasak jo, būtent todėl mažieji automobiliai itin populiarūs Vakarų Europoje. Ten vairuotojai renkasi atvirkščiai – mažesnius, bet lengviau manevruojamus ir patogiai net ankštose aikštelėse parkuojamus modelius, kurie pigiau kainuoja, yra ekonomiškesni išlaikyti ir neverčia vežiotis nenaudojamo tūrio. O kai šeimos poreikiai išauga, automobilis tiesiog pakeičiamas kitu modeliu.

Tiesa, populiariausių naujų automobilių dešimtuke Lietuvoje jau rikiuojasi ir tokie modeliai, kaip „Toyota Yaris“ ar „Škoda Fabia“, tad lietuviai nespjauna į mažesnius miesto automobilius.

„Paprastas testas – pažiūrėkite, kokius automobilius siūlo dalijimosi platformos. Dažniausiai tai nedideli, bet vairuotojų mėgstami modeliai, nes jais patogu judėti mieste. Aš matau, kad ir mūsų šalies vairuotojai pamažu pradeda kritiškiau vertinti savo poreikius ir nebebijo rinktis mažesnių automobilių. Ypač dabar, kai jie kupini moderniausių technologijų“, – pastebi E. Babelis.

Elektromobilių paklausa stabiliai auga

Tačiau ar gali elektromobiliai pavergti vairuotojų širdis? Statistika rodo, kad vis daugiau mūsų šalies vairuotojų renkasi elektrinę pavarą. „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, antrąjį 2025 metų ketvirtį naujų elektromobilių rinka Lietuvoje augo 48,3 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, ir pasiekė 5,8 proc. rinkos dalį.

„Mieste elektra varoma transporto priemonė yra vienas geriausių galimų pasirinkimų, todėl nedidelių elektromobilių segmentas dažnai kolegų žurnalistų ir ekspertų vadinamas perspektyviausiu. Naujosios kartos mažieji elektromobiliai gali būti labai našūs – dėl mažesnių baterijų jie sveria nedaug, vairuotojus žavi puikia trauka, nevargsta kildami į statesnį kalną, o kai kurie modeliai dar ir siūlo moderniausias technologijas, kurias anksčiau matėme tik aukštesnio segmento elektromobiliuose. Ir visa tai – už mažiau nei 30 tūkst. eurų“, – segmento potencialą apibendrina E. Babelis.

Pasak specialisto, mažųjų elektromobilių baterijų įkrovos visiškai pakanka daugumos vairuotojų kasdieniams poreikiams. Norintiems, kad šie skaičiai žiemą nenublanktų, rekomenduojama pasirūpinti, kad pasirinktas modelis turėtų šilumos siurblį. Pavyzdžiui, „Inster“ modelyje ši įranga montuojama standartiškai ir kartu su baterijos šildymo funkcija užtikrina, kad nuostoliai dėl šalčio būtų kuo mažesni.

Be to, tiek „Inster“, tiek „ë-C3“ baterijas greitojo įkrovimo stotelėje nuo 10 iki 80 proc. galima papildyti per maždaug pusvalandį. Korėjietiško modelio praktiškumą dar labiau išplečia integruota energijos perdavimo į išorę „Vehicle-to-Load“ (V2L) funkcija, leidžianti iš pagrindinės baterijos maitinti išorinius elektros prietaisus – nuo kompiuterio iki elektrinio dviračio ar grilio.

Šiuolaikinio miesto elektromobilio sėkmės formulę gamintojai dėlioja ir iš praktiškų sprendimų, kuriuos atveria pati elektrinių transporto priemonių konstrukcija. Palyginti su vidaus degimo varikliais varomais modeliais, elektromobiliuose yra mažiau didelių judančių agregatų, tad net mažesniame kėbule galima sukurti daugiau erdvės keleiviams ir jų bagažui.

Štai „Inster“ ilgis siekia vos 3 825 mm, tačiau ratų bazė – net 2 580 mm, o 160 mm diapazone slankiojančios galinės sėdynės leidžia suformuoti nuo 280 iki 351 litro talpos bagažinę, kurios tūris nenusileidžia didesnių segmentų modeliams. 3 701 mm ilgio „Dacia Spring“ bagažinėje telpa 308 litrai, o 4 015 mm ilgio „Citroën ë-C3“ – iki 310 litrų.