Europa suabejojo hibridų ateitimi: ekologiški hibridai teršia beveik tiek pat, kiek seni dyzeliai

Nauja analizė atskleidė, kad įkraunami hibridai (PHEV) realiomis sąlygomis išmeta beveik tiek pat anglies dvideginio kaip ir įprasti benzininiai modeliai, o tai visiškai prieštarauja gamintojų pažadams ir laboratorijų testų duomenims.

Tyrimą atliko nevyriausybinė organizacija „Transport & Environment“, kuri analizavo net 800 tūkst. automobilių duomenis visoje Europoje nuo 2021 iki 2023 metų. Tyrėjai rėmėsi tiesiogiai iš automobilių kompiuterių gautais degalų sunaudojimo rodikliais ir palygino juos su oficialiais laboratoriniais skaičiais. Rezultatai – šokiruojantys.

Skaičiai: oficialiai – 75 proc. mažiau, iš tikrųjų – vos 19 proc.

Pagal laboratorinius duomenis, įkraunami hibridai turėjo būti maždaug 75 proc. švaresni nei tradiciniai benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. 

Tačiau realybėje paaiškėjo, kad jie išmeta tik 19 proc. mažiau CO₂ – tai vos ne ta pati tarša, už kurią prieš dešimtmetį buvo kritikuojami seni vidaus degimo varikliai.

Vien 2023 metais reali tarša buvo 4,9 karto didesnė nei oficialiai deklaruojama. Palyginimui, 2021 metais šis skirtumas siekė 3,5 karto – tendencija aiški: kuo daugiau tokių automobilių, tuo didesnis neatitikimas tarp pažadų ir realybės.

Klaidingas elektrinio režimo įvertinimas – didžiausia klaida

Pagrindinė priežastis, kodėl laboratoriniai ir realūs duomenys taip stipriai skiriasi – vadinamasis naudingumo faktorius. Jis rodo, kiek kelionių nuvažiuojama vien elektra. 

Gamintojai dažnai deklaruoja, kad įkraunamais hibridais žmonės važiuoja iki 84 proc. laiko elektra, tačiau analizė rodo tikrąjį skaičių – vos 27 proc. Kitaip tariant, hibridai dažnai važiuoja degindami kurą, o ne elektros energiją.

Blogiausia tai, kad net važiuojant elektriniu režimu, beveik trečdalis kelio vis tiek nuvažiuojama deginant kurą, nes elektriniai varikliai dažnai būna per silpni veikti vieni.

Gamintojai išvengė milijardų baudų, vartotojai – papildomų sąnaudų

Dėl šių klaidinančių skaičiavimų keturios didžiausios automobilių gamintojų grupės nuo 2021 iki 2023 metų, remiantis skaičiavimais, išvengė daugiau nei 5 milijardų eurų baudų už CO₂ ribų viršijimą. Be to, vartotojai moka apie 500 eurų per metus daugiau už degalus nei galėjo tikėtis, pirkdami hibridą su tikėjimu, kad sutaupys.

Tyrime nedalyvavęs, bet su tema gerai susipažinęs Fraunhofer instituto energetikos ekonomikos vadovas Patrickas Pliotzas teigė: „Šie duomenys aiškiai parodo, kad skirtumas tarp oficialių ir tikrų PHEV išmetamų teršalų yra gerokai didesnis nei benzininių ar dyzelinių automobilių.“

Politika: vokiečiai stabdo 2035-ųjų draudimą

Hibridiniai automobiliai dabar tampa karštu politinių diskusijų tašku, ypač Vokietijoje. Kai kurios šalys spaudžia Europos Sąjungą atidėti 2035 metų planus uždrausti vidaus degimo variklius, siūlydamos leisti lankstumą – tarp jų ir hibridus. 

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad jokiu būdu neturi būti drastiško lūžio 2035 metais ir pažadėjo daryti viską, ką gali, kad tai pakeistų.

Hibridai šiuo metu traktuojami kaip pereinamasis variantas, tačiau naujausi duomenys kelia klausimą – ar tai tikrai žingsnis į priekį, o ne brangus kompromisas, kuris naudingas gamintojams, bet klaidina vartotojus?

Vartotojai apgauti? Ekologija – tik gražus lipdukas

„Gamintojų pareiškimai apie tai, kaip jų hibridai saugo aplinką, akivaizdžiai neatitinka tikrovės“, – teigia „Energy and Climate Intelligence Unit“ analitikas Colinas Walkeris. 

„Pirkėjai tiki, kad daro gerą pasirinkimą – mažina taršą, taupo pinigus. O realybėje – teršia beveik tiek pat, moka daugiau.“ Ši ataskaita verčia permąstyti tai, kas ilgą laiką buvo laikoma žaliuoju sprendimu. 

Galbūt įkraunami hibridai – tai tik dar viena laikinumo iliuzija, kurią automobilių pramonė sėkmingai pavertė milijardiniais pelnais. Bet jei tai reiškia brangesnį važiavimą ir didesnę taršą, ar ne laikas šiai iliuzijai pasibaigti?