Prisijunkite
Europos automobilių pramonę dviem mėnesiams sukausčiusi lustų krizė, regis, pasiekė lūžio tašką. Nyderlandų vyriausybė pranešė „sustabdanti“ Nexperia perėmimo procesą – žingsnį, kuris akivaizdžiai keičia jėgų balansą Pekino naudai. Kinijos spaudimas buvo toks stiprus, kad Nexperia padalinys Kinijoje pradėjo blokuoti lustų tiekimą į Europą, o didžiausi automobilių gamintojai atsidūrė prie kritinės ribos. Šiandien Kyla klausimas: ar Nyderlandai nusileido, kad išgelbėtų Europos automobilių pramonę, ar tai ženklas, jog žemynas dar kartą pralaimi technologinėje kovoje?
Po pusantro mėnesio įtemptų derybų Hagoje priimtas sprendimas, kurį daugelis vadina kapituliacija. Ekonomikos ministras Vincentas Karremansas paskelbė, kad sustabdo procesą, kuriuo buvo siekiama perimti Nexperia – istoriškai su Philips susijusią lustų gamintoją, dabar priklausančią Kinijos technologijų milžinei Wingtech.
Ministro pareiškimas skambėjo diplomatiškai, bet aiškiai rodė, kad Pekino ultimatumas pasiekė tikslą: Nyderlandai vertina „pozityvius Kinijos veiksmus“, leidžiančius atnaujinti lustų tiekimą Europai. Kitaip tariant, Europa pasitraukė iš konflikto tam, kad neprarastų kritinių komponentų, nuo kurių priklauso milijonų automobilių gamyba.
Nors oficialiai pabrėžiama, kad krizė dar nebaigta, akivaizdu, jog tai – rimtas žingsnis atgal. Ir kartu signalas, kad net didžiausios ES ekonomikos nėra pasirengusios ilgalaikei priešpriešai su Kinija technologijų srityje.
Krizinė situacija prasidėjo netikėtai rugsėjo 30-ąją, kai Nyderlandų valdžia nusprendė įvesti administracinį valdymą Nexperia vietiniam padaliniui. Formali priežastis – „rimti valdymo trūkumai“. Tikrasis tikslas – neleisti strategiškai svarbioms technologijoms iškeliauti į Kiniją.
Dar daugiau įtampos sukėlė kaltinimai Nexperia vadovui Zhang Xuezhengui, kuris, kaip teigė Nyderlandų institucijos, dar iki nušalinimo perdavė konfidencialius duomenis Wingtech centrui Kinijoje. Informacija esą apėmė lustų dizainus ir gamybinių mašinų parametrus.
Žiniasklaidoje pasirodė ir dar rimtesni planai: Wingtech ketino perkelti dalį integruotų mikroschemų gamybos į Kiniją, atleisti iki 40 proc. darbuotojų Europoje ir uždaryti tyrimų centrą Miunchene. Tai reikštų tiesioginį Europos technologinės bazės silpninimą – scenarijų, kurio Haga bandė išvengti.
Nyderlandų veiksmai sukėlė žaibišką Pekino reakciją. Jau spalio 19 d. Nexperia China Co. paskelbė tampanti „nepriklausomu subjektu“, ribojančiu savo produkcijos pardavimą tik Kinijos partneriams, atsiskaitantiems juaniais. Kitaip tariant – į Europą kelias uždarytas.
Tai buvo bene stipriausias spaudimo instrumentas, nes 70 proc. Nexperia produkcijos, nors pagamintos ES, keliauja į Kiniją tolesniam surinkimui. Nexperia valdo apie 40 proc. pasaulinės automobiliams skirtų lustų rinkos. Staigus tiekimo nutrūkimas reiškė vieną: automobilių gamyklos Europoje gali sustoti.
Bosch jau turėjo išsiųsti darbuotojus į prastovas trijuose Europos padaliniuose. Japonų Nissan skelbė apie mažinamus gamybos mastus Kyūshū gamykloje. Tai buvo tik pradžia – blogiausi scenarijai žadėjo didžiulio masto pramoninį paralyžių.
Ekspertai vieningai pripažįsta: ši krizė atskleidė, kokią milžinišką įtaką Kinija turi Europos ekonomikai. Nors ES nuolat kalba apie „technologinę nepriklausomybę“, realybė rodo ką kita. Europa neturi pakankamos lustų gamybos bazės, priklauso nuo rytų rinkų logistikos, o kritinių komponentų gamyba yra išskaidyta taip, kad bet koks geopolitinis sukrėtimas gali paralyžiuoti visą automobilių sektorių.
Visai tikėtina, kad Nyderlandų sprendimą sustabdyti Nexperia perėmimą lėmė ne vien diplomatija, bet ir milžiniškas spaudimas iš Europos automobilių gamintojų. Jei lustai negrįžtų į tiekimo grandinę, gamybos linijos Europoje imtų stoti po vieną, o nuostoliai siektų milijardus.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai būtų dar pavojingiau: naujų automobilių trūkumas sustiprintų Kinijos gamintojų pozicijas Europoje, kur jie jau ir taip sparčiai skverbiasi į rinką.
Nors Nyderlandų sprendimas laikinai numalšina krizę, jis tampa pavojingu precedentu. Žinia, kurią jau suprato tiek Pekinas, tiek Briuselis, yra aiški: Europa nėra pasirengusi konfrontacijai dėl technologinių interesų. Tai kelia klausimą – ar žemynas gali tikėtis tapti lyderiu naujosios pramonės eroje, jei negali apginti savo kritinių kompanijų?
Kita vertus, situacija gali tapti impulsu spartinti Europos lustų gamybos projektus, investuoti į vietinę elektronikos pramonę ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos. Tai sudėtingas, bet neišvengiamas kelias, jei žemynas nenori dar kartą tapti geopolitinio šantažo auka.
Šiuo metu aišku viena – Nexperia krizė tapo raudona vėliava visai Europos automobilių industrijai. O kompromisas, kurį pasirinko Nyderlandai, labiau primena ne diplomatinę pergalę, o skausmingą realybės pripažinimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.