Automobilių rinkos klaidos, kurių nepamiršta: atskleista, kaip sugalvojami automobilių modelių pavadinimai

Istorijoje yra pavyzdžių, kai automobiliui parinktas vardas sukėlė neigiamų reakcijų ar net tapo priežastimi keisti modelio pavadinimą. Vienas iš tokių atvejų įvyko dar 1927 metais, kai „Studebaker“ kompanija pristatė automobilį pavadinimu „Dictator“. 

Tuo metu pavadinimas turėjo reikšti automobilį, kuris nustato standartus, tačiau po kelių metų pasaulio istorijos kontekste šis žodis tapo itin neigiamai vertinamas. Galiausiai šis modelis buvo pervadintas į „Commander“. Kiti nevykę pavyzdžiai, tai „Mitsubishi Carisma“, „Dodge Dart Swinger“ ar dažnai kritikuojamas „AMC Gremlin“.

Automobilių gamintojai dažnai renkasi pavadinimus, kurie perteikia tam tikrą temą ar emocinę žinutę. Pavyzdžiui, „Honda“ pavadino vieną savo elektrinių automobilių modelį „Prologue“, nes šis simbolizuoja naują pradžią įmonės elektrifikacijos kelyje. Kitas jų modelis „Passport“, kaip ir rodo pavadinimas, asocijuojasi su kelionėmis ir nuotykių dvasia. Pavadinimai gali turėti ir gilesnę prasmę. 

Kai 1972 metais buvo pristatytas „Honda Civic“, šiuo vardu siekta pabrėžti ryšį su miestais ir žmonėmis. Modelis „Accord“, kuris debiutavo 1976 metais, pasirinktas siekiant išreikšti harmoniją tarp žmonių, technologijų ir visuomenės.

Emocijos, geografija ir akronimai

Kiti gamintojai, tokie kaip „Hyundai“, pasitelkia geografines vietoves siekdami sukurti emocinį ryšį su klientais. Todėl jų modeliai vadinami „Santa Fe“, „Palisade“, „Tucson“ ar „Kona“. Tuo tarpu „Toyota“ kartais renkasi akronimus, tokius kaip „RAV4“, kuris reiškia aktyvų visureigį. Kai kurios įmonės apskritai vengia konkrečių pavadinimų ir pasirenka modelių serijas, kaip tai daro BMW. 

„Toyota“ taip pat mėgsta pavadinimus, kurie turi simbolinę prasmę. Pavyzdžiui, „Camry“ kilo iš japoniško žodžio reiškiančio karūną. „Corolla“ reiškia žiedlapių vainiką, o „Celica“ ispanų kalboje asocijuojasi su dangaus reiškiniais.

Ne visada pavadinimai kuriami tik vidinėse komandose. Kai kurios kompanijos naudojasi reklamos agentūrų paslaugomis ar renkasi pavadinimus remdamiesi apklausomis. Dažnai sudaromas ilgas sąrašas, kuris vėliau peržiūrimas teisiškai ir patikrinamas, ar pavadinimas nėra jau užregistruotas kito gamintojo. Kartais pavadinimas tiesiog kyla iš nuojautos. 

„Toyota“ sukūrė vardą „Lexus“ todėl, kad jis asocijavosi su prabanga ir technologijomis, nors tai nėra tikras žodis. Tiesa, panašus žodis „lexis“ reiškia kalbos žodyną.

Pavadinimų kūrimas nėra paprasta užduotis

Nors gali pasirodyti, kad sugalvoti automobilio pavadinimą yra lengva, tai nėra tiesa. Per šimtmetį automobilių pramonė jau išnaudojo tūkstančius pavadinimų, todėl rasti naują ir dar nenaudotą tampa vis sudėtingiau. Be to, reikia įvertinti, ar pavadinimas bus tinkamai suprantamas skirtingose rinkose. 

Pavyzdžiui, „Audi TT Coupe“ amerikiečiams skamba elegantiškai, tačiau prancūzams tai primena išsireiškimą apie nukirstą galvą. Klaidos pavadinimuose gali turėti realių pasekmių. Vienas iš pavyzdžių yra „Chevrolet“ kompanijos modeliai „Volt“ ir „Bolt“. 

Pirmasis buvo pristatytas kaip hibridinis automobilis 2011 metais, o antrasis, kaip visiškai elektrinis. Pavadinimų panašumas sukėlė daug painiavos tarp vartotojų, kurie dažnai juos supainiodavo.

Automobilių pavadinimai nėra atsitiktiniai. Jie kuriami atsižvelgiant į emocijas, rinkos poreikius, vertimus į kitas kalbas ir net kultūrines asociacijas. Kartais jie atspindi technologinę pažangą, kitais atvejais siekia sukurti kelionių nuotaiką ar perteikti prabangos įspūdį. O kartais tiesiog bandoma išvengti nesėkmingų istorijų, kaip nutiko su kadaise pristatytu „Dictator“. Dėl šios priežasties kiekvienas pavadinimas yra ne tik žodis, bet ir istorija, kurią gamintojas nori papasakoti.