Motociklininkai prieš vasarą perspėti: klaida kelyje kainuos daugiau nei bauda, pasekmės gali būti liūdnos

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus gegužės 25 dieną bandyta ieškoti diskusijoje, kurią surengė „Metų motociklo“ rinkimų organizatoriai kartu su restoranu „Burger Street“.

Dar prieš diskusiją renginio svečiai turėjo galimybę apžiūrėti ekspoziciją su „Metų motociklo 2025“ konkurse dalyvaujančiais modeliais – ji buvo įrengta tiesiai prie restorano, Vilniuje, Žirgų gatvėje 22. Renginio metu dalyviams taip pat teko pasitikrinti žinias apie pirmosios pagalbos teikimą eismo įvykio atveju ir atnaujinti šiuos praktinius įgūdžius.

Svarbiausioje programos dalyje – saugaus eismo diskusijoje – įžvalgomis dalijosi „Metų motociklo“ komisijos nariai: Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys, žurnalistas Marius Eidukonis, rinkimų organizatorius Justas Lengvinas bei „ARV-Auto“ vairavimo mokyklos instruktorius Edvardas Vanagas.

Patyrę kolegos – didžiausias autoritetas

Nuo pat pirmųjų „Metų motociklo“ rinkimų komisijoje dalyvaujantis Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys diskusijoje išreiškė viltį, kad patyrę motociklininkai aktyviau imsis ugdyti jaunąją bendruomenės dalį. Jo teigimu, keliuose daugiau sezonų praleidusių bendraminčių pastabos daro kur kas didesnį poveikį nei policijos skiriamos baudos.

„Prisimenu vieną neseną atvejį: viename renginyje jaunimas su motoroleriais užsiiminėjo ne pačiomis saugiausiomis pramogomis, tačiau nė vienas šalia buvęs patyręs motociklininkas jų neįspėjo. Tokiose situacijose negalima užmerkti akių – būtina perspėti jaunuolius apie jų pavojingą elgesį“, – pasakojo V. Grašys.

Pareigūnas taip pat nesutinka su dažnai kartojamu teiginiu, esą Lietuvoje nėra kur tobulinti ar atnaujinti vairavimo įgūdžių. Pasak jo, šalyje netrūksta puikiai tam pritaikytų autodromų ir uždarų lenktynių trasų, o ateityje galimybes dar labiau išplės Jonavos rajone planuojamas trasų kompleksas.

Kaip elgiasi gatvėje, taip juos ir vertina

Kiekvieno sezono pradžia, pasak V. Grašio, motociklininkams suteikia galimybę iš karto parodyti savo veidą – tiek iš gerosios, tiek iš blogosios pusės. Pareigūnas pabrėžia, kad eisme didžiuliu greičiu skriejantis, tarp automobilių besiblaškantis motociklininkas niekada nesulauks kitų eismo dalyvių pagarbos.

„Ką apie tokį motociklininką pagalvos automobilio vairuotojas? Greičiausiai palaikys jį paprasčiausiu chuliganu. O vieno blogo pavyzdžio pakanka tam, kad susiformuotų išankstinis nusistatymas: visi motociklininkai – neatsakingi ir neverti pagarbos. Tokiu atveju vairuotojas, tikėtina, nepraleis motociklininko sankryžoje, – aiškino policijos atstovas. – Tai nereiškia, kad motociklininkams draudžiama važiuoti tarp juostų – svarbiausia tai daryti atsakingai, neskubant ir nekertant ištisinių linijų. Reikia važiuoti taip, kad nekiltų pavojus nei sau, nei kitiems.“

V. Grašys viliasi, kad daugiau dėmesio rodys ne tik automobilių vairuotojai, bet ir jų keleiviai. Jo teigimu, jei keleivis pastebi, kad vairuotojas naudojasi telefonu, jis turėtų paraginti šį padėti įrenginį į šalį. Tolerancijos neturėtų būti ir tais atvejais, kai matomas įtartinas ar pavojingas elgesys kelyje – apie jį būtina pranešti policijai, nes toks žingsnis gali išgelbėti gyvybę.

Pasitikėjimas be patirties – pavojingas derinys

„Metų motociklo“ organizatorius Justas Lengvinas pradedantiesiems priminė esminį motociklo valdymo principą – tiek trasoje, tiek bendrojo naudojimo keliuose: žiūrėk ten, kur nori važiuoti.

„Vairuojant reikia nuolat žvalgytis, stengtis aprėpti kuo platesnį matymo lauką, nes pavojus gali iškilti bet kurią akimirką. Net ir važiuojant tarp stovinčių automobilių verta stebėti, ką daro kiekvienas vairuotojas,“ – patarė jis, primindamas apie akląsias zonas, kurios ypač pavojingos motociklininkams.

J. Lengvinas taip pat pabrėžė, kad net jei motociklininkas važiuoja laikydamasis visų Kelių eismo taisyklių ir formaliai yra teisus, eismo įvykis vis tiek reiškia fizinį skausmą, kurio nekompensuos buvimas teisiu.

„Metų motociklo“ idėjos sumanytojas gerai prisimena laikus, kai pats buvo kupinas pasitikėjimo, bet stokojantis patirties vairuotojas. Būtent dėl to jis noriai dalijasi savo patirtimi su jaunais motociklininkais – kad padėtų jiems išvengti skaudžių klaidų.

Saugumo neprideda ir noras pasirodyti

„ARV-Auto“ vairavimo mokyklos instruktorius Edvardas Vanagas pastebi, kad ilgus metus motociklus vairuojantys asmenys išsiugdo visai kitokį požiūrį į eismo saugumą ir tampa gerokai atsargesni nei jaunieji jų kolegos. Pasak specialisto, jei būtų fiksuojama statistika apie eismo įvykiuose nukentėjusių motociklininkų patirtį, patyrę vairuotojai joje beveik nefigūruotų.

„Dažniausiai į pavojingas situacijas patenka visai jauni arba neseniai A kategoriją įgiję motociklininkai. Iš dalies tai lemia žmogiškoji psichologija – pirmą kartą sėdus ant motociklo dažnam norisi pasirodyti, atkreipti dėmesį,“ – kalbėjo diskusijos dalyvis.

Dar viena opi problema, anot E. Vanago, – jaunų motociklininkų noras vežti keleivius. Šio įgūdžio vairavimo mokyklose nemokoma, nes, pasak instruktoriaus, niekas nenori prisiimti už tai atsakomybės. Jo svarbiausias patarimas: keleivį sodintis tik tada, kai jau esi tvirtai įvaldęs motociklo valdymą ir tik tuomet, jei keleivis išmano, kaip elgtis būnant motociklo keleiviu.

Įgūdžiai, galintys išgelbėti gyvybę

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė, pirmosios pagalbos savanorių koordinatorė ir trenerė Alika Babinceva renginio dalyviams priminė, kad net ir stipriai norint kuo greičiau suteikti pagalbą eismo įvykio vietoje, pirmiausia būtina pasirūpinti savo saugumu. Pirmas žingsnis – apsirengti ryškiaspalvę liemenę ir įsitikinti, kad aplinka saugi.

A. Babinceva taip pat pabrėžė, kad prieš teikiant pagalbą sąmoningam žmogui, būtina gauti jo sutikimą. Vienintelė išimtis – atvejai, kai nukentėjusysis yra apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Tokiu atveju sprendimą dėl pagalbos priima ją teikiantis asmuo.

„Jei žmogus atsisako pagalbos, skambiname telefonu 112 ir informuojame apie situaciją. Tolimesnius veiksmus perima medikų brigada,“ – aiškino Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Ne mažiau svarbi jos pristatymo dalis buvo skirta gyvybę galinčių išgelbėti priemonių naudojimui. Dalyviams priminta, kad pirmoji priemonė stabdyti kraujavimą – spaudžiamasis tvarstis. Taip pat buvo pakartotos turniketo naudojimo taisyklės – ši priemonė taikoma tik kraštutiniu atveju.