Neįtikėtina sukčiavimo schema: baltarusis įsigijo sunkiai suvokiamą kiekį automobilį, valstybė netenka kontrolės

Tokia informacija paskelbta „Gamintojų ir importuotojų asociacijos“ pranešime. Šis atvejis kelia rimtų įtarimų ekspertams. Įtariama, kad tai gali būti dalis iki šiol neišaiškintos schemos, kai dokumentuose deklaruojama, jog automobilis parduotas užsienio piliečiui.

Tačiau realybėje – atsiskaitoma grynaisiais, o transporto priemonė lieka Lietuvoje ir nelegaliai išardoma. Kur atsiduria tos automobilių dalys, kurios neįdomios nelegaliems ardytojams? 

Akivaizdu, kad ne pas oficialius atliekų tvarkytojus. Remiantis statistika, 2024 metais Lietuvoje išregistruota daugiau nei 200 tūkst. M1 ir N1 klasių automobilių, iš kurių apie 60 tūkst. perduoti užsienio piliečiams ar įmonėms. 

Palyginimui, 2023 metais tokių automobilių buvo apie 50 tūkst., 2022 metais – apie 36 tūkst.

Specialistai įtaria, kad augantis „eksportas“ į užsienį dažnai slepia šešėlinę veiklą. Įstatymai šioje vietoje suteikia landą, kai automobilį perka užsienietis, nuosavybės pokytį deklaruoja tik Lietuvos pusė. Tuo naudojamasi.

Jei vienas asmuo 2023 metais įsigijo 18 tūkst. automobilių, net kukliai skaičiuojant po 50–2000 eurų už kiekvieną, šešėlinėje rinkoje buvo gauta bent milijonas, o gal net iki 4,5 mln. eurų pajamų. Valstybė prarado mokesčius, o nesutvarkytos automobilių dalys dažnai atsidūrė gamtoje – teršdamos aplinką.

„Regitros“ duomenys rodo, kad daugiausia automobilių perka Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano gyventojai. Transporto priemonės oficialiai išregistruojamos, bet, tikėtina, iš Lietuvos neiškeliauja – vietoje to jos išardomos čia, pažeidžiant teisės aktus.

„Klausimas: kur iš tiesų dingsta dešimtys tūkstančių tokių automobilių? Ar valstybė žino apie šias šešėlines schemas ir ieško sprendimų?“ – retoriškai klausia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas.

Jo teigimu, interneto portaluose apstu skelbimų apie senų automobilių supirkimą, už juos siūloma solidi kaina ir pažadama juos išsivežti. Tačiau ne visi supirkėjai – teisėti atliekų tvarkytojai. Legalios įmonės automobilius išardo pagal aplinkosaugos reikalavimus. 

Tuo metu nelegalūs veikėjai paima tik tai, kas pelninga, visa kita tiesiog išmetama, sudeginama ar paliekama gamtoje.

Nelegalūs ardytojai dažnai teršia aplinką padangomis, naudota alyva, plastiku, stiklu, salonų apdailos medžiagomis ir sėdynėmis.

Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, viena netinkamai pašalinta alyvos litras gali užteršti net milijoną litrų vandens. Baterijos gali sukelti gaisrus, padangos suyra tik per šimtą metų. 

Be to, automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, kuris, patekęs į aplinką, prisideda prie šiltnamio efekto ir klimato kaitos.

Anot jos, automobilių atliekų perdirbimas itin svarbus, o tai taupo išteklius, saugo gamtą, kuria darbo vietas. Perdirbtas metalas, plastikas ar stiklas gali būti panaudoti naujų transporto priemonių, statybinių medžiagų ar sporto aikštelių dangų gamybai. 

Tokiu būdu mažinamas ne tik atliekų kiekis, bet ir poreikis naudoti naujus gamtos išteklius.

„Nelegalūs ardytojai renkasi tik tai, ką galima greitai parduoti. Viską, kas jiems nereikalinga, jie palieka – o tai galiausiai atsiliepia visiems: ir gamtai, ir visuomenei“, – pabrėžė A. Pakštaitė-Marcinkienė.