Prisijunkite
Vasaros metu skrydžių skaičius išauga, o su juo ir keleivių nusivylimas dėl atidėtų ar atšauktų kelionių. Viena iš pasitaikančių priežasčių – „netikėtas lėktuvo gedimas“. Tačiau, ar toks paaiškinimas tikrai leidžia nemokėti kompensacijos keleiviams už sugadintus kelionės planus? Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Dainius Antanaitis pabrėžia, kad gedimai – įprasta oro vežėjų veiklos dalis, todėl tai dar nereiškia, kad kompanija gali išsisukti nuo atsakomybės.
Pasak jo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 261/2004, keleiviui gali priklausyti nuo 250 iki 600 eurų kompensacija – priklausomai nuo skrydžio atstumo. Visgi, oro bendrovės dažnai remiasi išlyga, leidžiančia nemokėti kompensacijos, jei skrydis neįvyko dėl „ypatingų aplinkybių“, kurių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
„Vien tai, kad lėktuvas sugedo, dar nereiškia, kad oro bendrovė neturi jums atlyginti nuostolių. Gedimai yra įprasta veiklos dalis, todėl ne kiekvienas jų laikytinas ypatinga aplinkybe“, – sako Dainius Antanaitis.
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, techninė problema gali būti laikoma ypatinga aplinkybe tik tuo atveju, jei tai – neįprastas įvykis, kurio oro vežėjas objektyviai negalėjo numatyti ar valdyti. Jei gedimas kilo dėl įprasto nusidėvėjimo, priežiūros stokos ar eksploatacijos, tai nėra pagrindas atsisakyti išmokėti kompensaciją. Net jei oro vežėjas laikėsi minimalių techninės priežiūros standartų, tai dar nereiškia, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių.
Kada gedimas laikomas „ypatinga aplinkybe“?
Teismai tiek Lietuvoje, tiek ES šalių praktikoje vertina aplinkybes realistiškai ir kritiškai žiūri į bandymus bet kokį gedimą pateikti kaip „ypatingą“. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų tikrai netikėta situacija buvo pripažintas atvejis, kai dėl išorinio smūgio sutrūkinėjo orlaivio stiklas. Tai – neįprasta, neprognozuojama ir objektyviai nevaldoma aplinkybė. Tuo tarpu įprasti eksploataciniai nesklandumai – oro vežėjų atsakomybė.
„Jei lėktuvo gedimas yra toks, kuris anksčiau ar vėliau neišvengiamai atsiranda naudojant orlaivį – jis negali būti laikomas ypatinga aplinkybe, šalinančia pareigą mokėti kompensaciją“, – aiškina advokatas D. Antanaitis. Keleiviai, susidūrę su skrydžio atidėjimu ar atšaukimu, neturėtų pasikliauti vien tuo, ką sako oro bendrovė. Jie turi teisę reikalauti paaiškinimo, kreiptis dėl kompensacijos, o kilus ginčui – ginti savo teises teisme.
„Svarbiausia – nepriimti atsisakymo mokėti kompensaciją kaip savaime suprantamo. Oro bendrovės dažnai remiasi formaliais paaiškinimais, tačiau teismai žiūri į situaciją giliau“, – akcentuoja AVOCAD advokatas.
Gedimas – dar ne pasiteisinimas. O keleivio teisė į kompensaciją – tai ne malonė, o teisiškai apibrėžta garantija, kurios neverta atsisakyti per anksti.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti