Ar mažesni automobiliai taps didžiu sprendimu miestams? Kainų ir patogumo argumentai stebina

Kyla klausimas, ar taršos ir parkavimo problemas bent iš dalies galėtų išspręsti mažesni automobiliai? Ar mūsų krašto vairuotojai būtų pasirengę persėsti į kompaktiškesnius modelius ir kas juos paskatintų tai padaryti?

Tarp populiariausių pernai Europos Sąjungoje parduotų naujų automobilių galima aptikti tokius nedidelius miesto hečbekus, kaip „Dacia Sandero“, „Renault Clio“, „Peugeot 208“ ar „Toyota Yaris“. Tokia tendencija tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį – europiečiai mėgsta mažus automobilius, kurie nesibrauna giliai į piniginę ir yra patogūs naudoti spūsčių kankinamuose senuosiuose miestuose.

Tačiau kyla klausimas: ar maži miesto hečbekai, kaip antai „Hyundai i20“, „Škoda Fabia“ ar „Fiat Panda“, gali užtikrinti tokį komfortą, saugumą ir technologinius privalumus, kuriais tradiciškai pasižymi mūsų regione gerokai paklausesni, dažniausiai naudoti, bet didesni automobiliai?

Laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas pastebi, kad vadinamieji B segmento automobiliai Lietuvoje niekuomet nebuvo tarp populiarumo lyderių, nes tautiečiams prie širdies didesni modeliai. Vis dėlto gana nemenka dalis pirkėjų renkasi mažesnes transporto priemones dėl patrauklios jų kainos.

„Pavyzdžiui, jeigu jas palyginsime su „Volkswagen Golf“, „Peugeot 308“ ar „Honda Civic“ ir tiesiog įvertinę savo poreikius suprasime, kad galbūt pakanka ir šiek tiek mažėlesnio automobilio, toks pasirinkimas taps logiškas“, – svarsto žurnalistas.

Štai naujas „Golf“ modelis Lietuvoje gegužės pabaigoje kainavo nuo 24 388, „Peugeot 308“ – nuo 28 400, o „Honda Civic“ – nuo 35 290 eurų. Tuo metu B segmento atstovai buvo pastebimai pigesni: „Peugeot 208“ kaina startavo nuo 19 700, o „Hyundai i20“ – ir nuo 18 990 eurų.

Technologiškai pažangūs ir komfortiški

V. Kudarauskas svarsto, kad mūsų didmiesčiai vis dėlto dar nėra tokie milžiniški ar ankšti, kad būtų didelis poreikis būtent dėl to rinktis tokios klasės modelį. Bet, eksperto teigimu, yra kitų praktiškų dalykų, dėl kurių jie galėtų masinti pirkėjus.

„Vienas jų, kaip ir minėjau, yra kaina. Be to, tokie modeliai gali pasižymėti neblogomis važiavimo savybėmis, kurios tinkamos ne tik mieste, bet ir užmiestyje. Taip pat juose neretai būna išties gausi įranga, kuria jie gali lygiuotis į aukštesnės klasės modelius. Pridėkite geresnę degalų ekonomiją ir štai puikus variantas vairuotojams, kurie važinėja vieni arba dviese, daugiausia zuja mieste, bet kartais išsirengia pakeliauti ir tolėliau“, – komentuoja pašnekovas.

Pavyzdys – „Hyundai i20“ modelis. Dėl 4,065 metro ilgio kėbulo ir vos 5,2 metro siekiančio apsisukimo spindulio jis ne tik užtikrina lengvesnį manevringumą didmiesčių spūstyse nei didesnės transporto priemonės, bet ir pasižymi jau bazinėje įrangoje siūlomu B segmento modeliams ganėtinai įspūdingu technologijų paketu: nuo 10,25 colio įstrižainės centrinio jutiklinio ekrano iki realaus laiko navigacijos sistemos bei šildomo vairo ir priekinių sėdynių.

Bazinio „Peugeot 208“ įrangoje galima aptikti automatinę klimato kontrolę, 10 colių pagrindinį ekraną ar „Full LED“ tipo priekinius žibintus. Tad akivaizdu, kad ir miesto mažyliuose gamintojai užtikrina ganėtinai aukštą komforto lygį. Ne mažiau svarbus faktas, kad šiuolaikiniai B segmento automobiliai išsiskiria ir itin aukštais saugumo standartais.

Pavyzdžiui, „Hyundai i20“ įdiegta priekinio susidūrimo prevencijos sistema su automobilių, pėsčiųjų ir dviratininkų aptikimo funkcija, taip pat jau bazinėje įrangoje naudojama pagalbinė eismo juostos laikymosi ir įspėjimo apie nukrypimą nuo jos sistemos, vairuotojo budrumo sekimo technologija bei tolimųjų šviesų valdymo pagalba. „Škoda Fabia“ už papildomą mokestį gali būti įdiegta jutiklių sistema, iki 70 metrų atstumu aptinkanti iš paskos artėjančias arba automobilio riboto matomumo zonoje esančias transporto priemones.

Taigi, saugumo ir pagalbos vairuotojui sistemų lygiu šie modeliai nenusileidžia klase didesniems automobiliams.

Ar atlaikys elektromobilių spaudimą?

Dar vienas klausimas – ar šie miesto mažyliai pajėgūs atlaikyti kylančią mažųjų elektromobilių populiarumo bangą? Pavyzdžiui, „Peugeot 208“ modelis turi ir elektrinę versiją, kuri kainuoja brangiau nei alternatyva su vidaus degimo varikliu, bet suteikia mobilumą be teršalų. „Renault“ jau netrukus atveš savo R4 ir R5 miesto elektromobilius.

Ta pati įmonė „Hyundai“ neseniai ir mūsų regione pristatė elektrinį, miestui skirtą „Inster“ modelį, tačiau „i20“ hečbeke paliko vidaus degimo variklius, tik jų gamą papildė 48 V švelniąja hibridine sistema, kuri apčiuopiamai padidina našumą ir padeda iki 4 proc. sumažinti CO₂ emisiją bei degalų sąnaudas.

V. Kudarauskas sako, kad kol miegamuosiuose rajonuose nebus išvystyta patogi įkrovimo infrastruktūra, vidaus degimo varikliai išlaikys pranašumą.

„Užmiesčio gyventojai dažniausiai renkasi kiek didesnius automobilius. Taigi, maži elektra varomi modeliai kol kas dar nėra tokie patrauklūs daugumai tų vairuotojų, į kuriuos gamintojai ir orientuojasi“, – pastebi pašnekovas.

Šie pavyzdžiai rodo, kad šiuolaikiniai miesto hečbekai su vidaus degimo varikliais ne tik puikiai prisitaiko prie miesto gyvenimo tempo, bet ir pasižymi daugeliu anksčiau tik didelių automobilių segmentui būdingų patogumų bei technologinių inovacijų. Todėl jie gali tapti optimaliu pasirinkimu miesto gyventojams, kuriems svarbesnis gaunamos vertės ir mokamos kainos santykis.