Ar tikrai elektromobiliai dega dažniau nei tradiciniai automobiliai? Skaičiai atskleidžia tikrąją tiesą

Šiuo metu elektromobiliai yra vertinami kaip viena saugiausių transporto alternatyvų, o statistika patvirtina – jų gaisrų skaičius nėra toks, kokį mėgstama piešti. Tiek tarptautinės, tiek kaimyninių šalių ataskaitos rodo, jog elektromobilių užsidegimų tikimybė yra gerokai mažesnė nei tradicinių, vidaus degimo varikliais varomų automobilių.

Visuomenėje dažnai išpučiama baimė, kai užsidega elektromobilis, nes tai vis dar laikoma inovatyvia ir nauja technologija, kuri automatiškai sulaukia daugiau dėmesio. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tokie įvykiai nėra dažni, o dar rečiau jie susiję tiesiogiai su baterijomis.

Skaičiai kalba patys už save: elektromobiliai užsiliepsnoja rečiau

Europos Komisijos Alternatyviųjų degalų observatorijos ataskaita skelbia, kad elektromobilių gaisrai įvyksta net 8-10 kartų rečiau nei vidaus degimo variklius turinčių automobilių. Tokias išvadas patvirtina ir Švedijos duomenys: vos 0,004 proc. visų ten registruotų elektra varomų transporto priemonių buvo užsidegusios, o tradicinių automobilių rodiklis siekė net 0,08 proc.

Panaši tendencija matoma ir Lenkijoje. Statistikos duomenimis, pernai elektromobiliai ten užsidegė 14 proc. rečiau nei įprasti automobiliai. Konkrečiai skaičiuojant, tūkstančiui elektromobilių teko vos 0,372 gaisro atvejai, o vidaus degimo variklius turinčioms transporto priemonėms – 0,424. Tai rodo, jog neretai skleidžiamos kalbos apie elektromobilių „grėsmę“ nėra pagrįstos faktais.

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas elektromobilio užsidegimas susijęs su baterija. Dažniausiai incidentai kyla dėl įvairių elektronikos gedimų ar kitų techninių problemų, kurios gali pasitaikyti bet kuriame automobilyje, nepriklausomai nuo jo variklio tipo. Todėl nereikėtų visų tokių atvejų priskirti vien elektromobilių technologijai.

Įkrovimo infrastruktūra, kur slypi realios rizikos?

Viešai dažnai nuskamba istorijos apie elektromobilius, užsidegusius kraunantis, tačiau didžioji dalis tokių atvejų susijusi ne su pačiais automobiliais, o su netinkamai įrengta ar prižiūrėta infrastruktūra. Seni, pažeisti elektros tinklai, nekokybiški įkrovimo laidai ar netinkamai parinkti įkrovikliai yra kur kas didesnė rizika nei pati transporto priemonė.

Dėl šios priežasties visada pabrėžiama, jog įkrovimo infrastruktūra turi būti įrengiama profesionaliai ir atitikti visus saugumo standartus. Viešojo įkrovimo stotelės paprastai yra reguliariai tikrinamos, o dalis jų stebimos net nuotoliniu būdu visą parą. Tai leidžia užtikrinti, kad tiek vairuotojai, tiek jų automobiliai būtų apsaugoti nuo nenumatytų pavojų.

Kalbant apie pačius elektromobilius, jų saugumas – tiek gamybos, tiek eksploatacijos metu – yra griežtai reglamentuojamas tiek gamintojų, tiek priežiūros institucijų. Tai reiškia, kad laikantis rekomendacijų, naudojant tinkamą įrangą ir įkrovimo vietas, papildomų baimių dėl saugumo kilti neturėtų.

Emocijos ir baimės – nepagrįstas grėsmės pojūtis

Viešumoje pasirodžius pavieniams incidentams, visuomenėje kyla natūrali emocinė reakcija. Tačiau žvelgiant į realius duomenis, tampa akivaizdu, jog elektromobiliai nėra pavojingesni už tradicinius automobilius, o neretai net saugesni. Dauguma gaisrų kyla dėl veiksnių, nesusijusių su elektromobilių technologija – ar tai būtų techninis gedimas, ar netinkamai įrengta įkrovimo infrastruktūra.

Kai užsidega vidaus degimo variklio automobilis dėl elektros instaliacijos gedimo, retai kas bando nurašyti visą technologiją kaip pavojingą. Tokį pat požiūrį verta taikyti ir elektromobiliams. Panika dėl pavienių atvejų, kurie gali pasitaikyti bet kuriai transporto priemonei, nėra pagrįsta.

Objektyvūs skaičiai ir atsakingas požiūris į saugumą rodo, kad elektromobiliai išlieka viena patikimiausių šiuolaikinių transporto alternatyvų. Reikia remtis faktais, o ne baimėmis, kurias sukelia pavieniai, viešumoje stipriai išpūsti įvykiai.