Po Velykų keliai virsta košmaru: štai kada geriausia išvykti namo ir kaip neįstrigti spūstyse

Nors dažnas vairuotojas į šventines keliones leidžiasi su gera nuotaika, grįžimas neretai tampa išbandymu kantrybei. Ir čia kalta ne tik mašinų gausa – svarbu ir laikas, kryptis, o dar dažniau... nuovargis. Todėl prieš sėdant prie vairo po ilgo savaitgalio vertėtų šį tą apsvarstyti.

Jei sekmadienio vakarą atsidūrėte penkių kilometrų spūstyje prie automagistralės – ne jūs vienas. Tą patį darė tūkstančiai. Bet yra būdų, kaip tokios situacijos gali likti praeity.

Kodėl po Velykų keliai tampa sunkiai pravažiuojami?

Lietuvoje šventės, ypač Velykos, vis dar glaudžiai siejamos su šeimos lankymu. Daugelis išvyksta pas artimuosius į mažesnius miestelius ar kaimus, o grįžta tą pačią dieną, dažniausiai sekmadienį. Tai sukuria vienos krypties srautą, kurį infrastruktūra tiesiog nesugeba greitai „suvirškinti“.

Be to, eismo tankumas smarkiai padidėja pagrindiniuose keliuose – „Via Baltica“, „A1“, „A2“, keliuose Vilnius–Ukmergė, Vilnius–Panevėžys, Kaunas–Klaipėda. Šios atkarpos tampa lyg eismo spąstai – vos viena avarija ar techninis gedimas, ir visa srovė sustoja.

Svarbu prisiminti, kad net jei navigacija rodo normalią kelionės trukmę, realybėje papildomos kelios dešimtys minučių gali atsirasti visai netikėtai. Kamščiai formuojasi ne tik dėl intensyvumo, bet ir dėl nuovargio, vairuotojai reaguoja lėčiau, dažniau stabdo, ilgiau sprendžia, ar lenkti. Visa tai kaupiasi.

Kada geriausia išvykti?

Jei tik įmanoma, tuomet verta rinktis pirmadienio rytą, ypač jei turite laisvą dieną. Nesunku nuspėti, kad vakarinės valandos – pačios blogiausios.

Nesinori keltis anksti? Tada verta rizikuoti ir vykti jau po 22 valandos. Tačiau čia – atsakingas pasirinkimas: ar esate pakankamai pailsėję? Ar gebėsite išlaikyti dėmesį ir nesnausti prie vairo?

Naudinga ir peržiūrėti eismo kamerų transliacijas ar naudotis kelių direkcijos informacija apie eismo sąlygas. Kartais vos kelios minutės skyrimo informacijos paieškai gali sutaupyti valandą kelionės.

Kaip pasiruošti kelionei – praktiškai?

Vienas geriausių sprendimų – pasiruošti iš anksto. Pilnas bakas, gėrimai ir užkandžiai automobilyje, įkrautas telefonas – tai ne smulkmenos. Kai kamščiai trunka valandą ar dvi, svarbu jaustis komfortiškai.

Taip pat verta pasirūpinti muzikos grojaraščiu ar tinklalaidėmis. Nuo nuobodulio iki nervų – tik vienas žingsnis, o bloga nuotaika eismo sąlygas tik apsunkina. Važiuojant su vaikais, pasiruoškite veiklos, net mažas žaidimas gali išgelbėti nervus.

Verta pasvarstyti ir apie alternatyvius maršrutus. Net jei navigacija rodo, kad kelias per mažesnius miestelius bus keliomis minutėmis ilgesnis, realybėje jis gali būti daug sklandesnis. O kai kelionė juda – nuotaika visai kita.

Ką daryti, jei vis dėlto įstrigote?

Visų pirma – nesinervinti. Kuo labiau pykstate, tuo labiau norisi greičiau važiuoti, o tai dažniausiai baigiasi staigiais stabdymais ar net pavojingais manevrais. Prisiminkite, kad tai tik laikina situacija.

Pasistenkite išlaikyti saugų atstumą nuo kitų automobilių, ypač jei judėjimas dažnai sustoja ir vėl prasideda. Tokios sąlygos yra puiki terpė „bumtelėjimams“. Ir, žinoma, nepamirškite signalizacijos, jei tenka sustoti ilgesniam laikui, būtina aiškiai žymėti save kitų eismo dalyvių saugumui.

Vairuojant vienam – padeda ir gilus kvėpavimas, trumpi fiziniai pratimai stovint, tokie kaip tempimai kaklui, pečiams. Jei su keleiviu – šiek tiek humoro ir pokalbio apie ne eismą gali padėti atsipalaiduoti.