Popiežiaus mirtis atidaro slaptas duris: sužinokite, kas iš tiesų vyksta Vatikano šešėliuose

„Mieli broliai ir seserys, su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – per Vatikano televiziją paskelbė kardinolas Kevinas Farrellas. Jis patvirtino, kad popiežius mirė pirmadienio rytą 7 valandą 35 minutės, „sugrįždamas pas Tėvą“.

Simboliška, kad vos prieš dieną, per Velykas, Pranciškus dar pasirodė viešumoje – iš atviros popiežiaus mašinos sveikino tūkstantines minias Šv. Petro aikštėje ir suteikė ypatingą palaiminimą – pirmą kartą nuo Kalėdų. Tai buvo jo pirmasis ilgesnis viešas pasirodymas po ilgos, 38 dienas trukusios gydymo ligoninėje.

Po Vatikano pranešimo apie popiežiaus Pranciškaus mirtį Katalikų Bažnyčioje prasidėjo iškilmingi ritualai, kuriuos reglamentuoja šimtmečius puoselėjamos tradicijos. Jie žymi vienos pontifikato eros pabaigą ir kitos pradžią.

Taip pat skaitykite:

• Mirė popiežius Pranciškus, pasaulį apėmė gedulas
• Kas iš tikrųjų priima svarbiausius sprendimus po Popiežiaus mirties?
• Popiežius Pranciškus pakeitė šių dienų Bažnyčią
• Kas taps naujuoju Katalikų Bažnyčios vadovu?

Šie procesai yra detaliai apibrėžti konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“ (liet. „Viešpaties Visos Bandos“), patvirtintoje popiežiaus Jono Pauliaus II 1996 metais ir atnaujintoje Benedikto XVI 2007 ir 2013 metais.

Kas valdo Bažnyčią po popiežiaus mirties?

Už laikino Bažnyčios valdymo užtikrinimą atsakingas kamerlengas, šiuo metu tai airių kilmės amerikietis kardinolas Kevinas Farrellas. Jis rūpinasi kasdieniais Šventojo Sosto reikalais „sede vacante“ (liet. tuščio sosto) laikotarpiu, kuris prasideda iškart po popiežiaus mirties.

Kamerlengas oficialiai patvirtina popiežiaus mirtį, šiais laikais tai atliekama paprastai – gydytojo išvada ir mirties liudijimas. Anksčiau buvo laikomasi simbolinio ritualo, sidabriniu plaktuku tris kartus beldžiama į popiežiaus kaktą.

Kartu su trimis padėjėjais iš jaunesnių nei 80 metų kardinolų kamerlengas nusprendžia, kada popiežiaus kūnas bus perkeltas į Šv. Petro baziliką, kad tikintieji galėtų atsisveikinti. Taip pat jis pasirūpina, kad būtų sunaikintas „Žvejo žiedas“ ir švinas antspaudas, jog niekas negalėtų jų panaudoti neteisėtai.

Popiežiaus asmeninio turto apsauga

Kamerlengas užrakina ir užantspauduoja popiežiaus gyvenamąją vietą. Šiuo atveju, ne įprastus apartamentus Apaštališkuose rūmuose, bet kuklų kambarį Santa Martos svečių namuose, kuriuose Pranciškus pasirinko gyventi vietoje prabangos.

Laikinojo laikotarpio metu nei kamerlengas, nei kiti kardinolai negali priimti sprendimų, kurie iš esmės keistų Bažnyčios doktriną. Daugumos Vatikano institucijų vadovai automatiškai netenka savo pareigų iki naujo popiežiaus paskyrimo.

Gedulo apeigos ir laidotuvės

Gedulo laikotarpis trunka devynias dienas, o laidotuvių data nustatoma kardinolų susirinkime. Pagal „Universi Dominici Gregis“ nuostatas, laidotuvės turi būti surengtos tarp ketvirtosios ir šeštosios dienos po mirties.

Pranciškus dar būdamas gyvas paprašė supaprastinti laidotuvių apeigas: jis pageidavo būti palaidotas Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje prie jam brangios Madonos ikonos, o ne tradiciškai Šv. Petro bazilikoje. Taip pat jis prašė būti palaidotas paprastame mediniame karste, atsisakydamas tradicinių trijų įdėtų karstų, iš kipariso, švino ir ąžuolo.

Kardinolų konklava: kaip renkami nauji popiežiai?

Po laidotuvių kardinolas rinkėjai iš viso pasaulio renkasi į Romą. Jie dalyvauja kasdieniuose bendruose susirinkimuose – generalinėse kongregacijose, kur aptaria Bažnyčios klausimus ir išreiškia, kokių savybių tikisi iš naujojo popiežiaus.

Į konklavą, slaptą popiežiaus rinkimų procesą, įleidžiami tik jaunesni nei 80 metų kardinolai. Tradiciškai laikomasi 15 dienų gedulo laikotarpio, tačiau pagal Benedikto XVI atliktus pakeitimus, konklava gali prasidėti anksčiau, jei visi kardinolai yra atvykę.

Užrakinti nuo pasaulio

Konklava vyksta Siksto koplyčioje. Dalyviai gyvena atskirtai Santa Martos svečių namuose visiškai be išorinio ryšio - jiems draudžiama naudotis telefonais, internetu ar spauda. Vatikano policija naudoja specialias priemones, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas.

Kasdien vyksta du balsavimai. Popiežiumi išrenkamas tas kandidatas, kuris surenka dviejų trečdalių plius vieno kardinolo balsų daugumą. Jei per 13 dienų nėra išrinktas popiežius, vyksta finalinis balsavimas tarp dviejų pagrindinių kandidatų, tačiau taikoma ta pati balsų daugumos taisyklė.

„Habemus Papam!“ – turime naują popiežių

Kai galiausiai išrenkamas naujas popiežius, jis priima išrinkimą ir pasirenka naują vardą. Jis apsirengia paruoštais baltais liturginiais drabužiais, parengtais trijų dydžių, ir priima kitų kardinolų ištikimybės priesaiką.

Tuo metu iš Siksto koplyčios kamino iškyla baltų dūmų stulpas – ženklas pasauliui, kad turime naują popiežių. Juodi dūmai rodo nesėkmingą balsavimą.

Po išrinkimo pranešimą „Habemus Papam!“ („Turime popiežių!“) nuo Šv. Petro bazilikos balkono paskelbia vyriausias diakonas kardinolas, o naujasis popiežius suteikia pirmąjį palaiminimą susirinkusiai miniai.