Vairuotojai atskleidžia, kaip išvengti baudos už greičio viršijimą: radarų tikslumas šiurpina, pasakė, kas svarbiausia

Tačiau 2025 metais šis įsitikinimas susvyravo. Naujos praktikos, modernesni greičio matuokliai ir sugriežtinta eismo kontrolė keičia ankstesnes nuostatas.

Pagal dabartinę administracinę praktiką, už greičio viršijimą iki 10 kilometrų per valandą dažniausiai vis dar skiriamas tik įspėjimas. Kartais tai būna tik žodinis perspėjimas, o kai kada ir rašytinis pranešimas be finansinių pasekmių. 

Tačiau šis „atleidimas“ nėra garantuotas. Vis dažniau fiksuojami atvejai, kai net ir nedidelis greičio viršijimas gali užtraukti realią atsakomybę, ypač tose vietose, kur pavojus pėstiesiems ar kitiems eismo dalyviams yra didesnis.

Vairuotojams vis svarbiau įvertinti kontekstą, kuriame jie viršija greitį. Jei tai vyksta šalia pėsčiųjų perėjų, mokyklų, vaikų darželių ar kelių ruožų, kuriuose dėl remonto įvesti laikini apribojimai, net 5 kilometrų per valandą viršijimas gali būti traktuojamas kaip grėsmė saugumui. 

Tokiu atveju baudos taikomos nedelsiant – pareigūnai vis rečiau linkę rodyti nuolaidumą. Be to, modernios greičio matavimo sistemos vis tikslėja, o tai reiškia, kad net nedidelis pažeidimas gali būti užfiksuotas be jokių abejonių. 

Jei vairuotojas važiuoja 58 kilometrų per valandą greičiu zonoje, kur leidžiama važiuoti 50, tikimybė išvengti atsakomybės gerokai sumažėja, ypač jei greitį fiksuoja stacionarios kameros.

Kitas reikšmingas pasikeitimas – tai didesnės baudos už rimtesnius viršijimus. Jei greitis viršijamas daugiau nei 10 kilometrų per valandą, sumos greitai šokteli į dviženklį ar net triženklį eurų lygį. O kai kalbama apie 30 ar daugiau kilometrų per valandą, papildomai gręsia ir teisės vairuoti praradimas. 

Jauniems vairuotojams pasekmės dar skaudesnės – jiems taikomi griežtesni terminai, ir teisės netekimo laikotarpis gali siekti net pusantrų metų.

Technologijos taip pat stipriai prisidėjo prie pokyčių. Naujos kartos radarai, ypač trikojai mobilūs greičio matuokliai, veikia itin tiksliai, nes paklaida siekia vos 3 kilometrus per valandą. Tai reiškia, kad net minimalus viršijimas gali būti traktuojamas kaip pažeidimas, kurio nebeįmanoma paaiškinti spidometro netikslumu ar neaiškiais ženklais. 

Vairuotojai, kurie anksčiau tikėjosi, kad jų automobilio spidometras rodo daugiau nei reikia, dabar turi būti kur kas budresni. Tokiame kontekste saugiai jaustis gali tik tie, kurie iš tiesų laikosi taisyklių, ypač keliaudami per gyvenvietes ar laikino greičio apribojimo zonas. 

Mažiausios klaidos, kurios anksčiau būdavo vertinamos atlaidžiau, šiandien gali virsti realiomis baudomis, nemaloniais laiškais su nuotraukomis ar net administracinėmis pasekmėmis.

Dėl to vis daugiau vairuotojų renkasi laikytis atsargios taktikos – stebėti greitį ne pagal pojūtį, o pagal realų skaičių spidometre. Vieni pasitelkia greičio palaikymo sistemas, kiti stengiasi važiuoti šiek tiek lėčiau nei leidžia ženklai, ypač nepažįstamose vietovėse. 

Pastebima, kad keičiasi ir bendras vairavimo kultūros lygis, ypač tarp tų, kurie jau susidūrė su baudomis už, atrodytų, smulkius pažeidimus.

Galiausiai tenka pripažinti, kad +10 km/val. nebėra saugus buferis. Tai rizika, kuri vis dažniau baigiasi realiomis pasekmėmis. Tad jei norite važiuoti ramiai, be papildomos įtampos, verta greitį matuoti ne pagal tai, kas atrodo pakankamai arti normos, o pagal tai, ką tiksliai rodo ženklai. 

Tai yra paprastas, bet veiksmingas būdas išvengti baudų ir padėti užtikrinti didesnį saugumą visiems kelyje.