Mokslininkai šokiruoti: 18 mln. metų senumo dantyse rado baltymų, keičiasi gyvybės istorijos suvokimas

Tyrimo vadovas Daniel Green paaiškina, kad dantys yra tarsi uolos mūsų burnose, jie yra viena tvirčiausių gyvūnų kūno struktūrų. Net po milijonų metų jie gali išsaugoti gyvybiškai svarbius įrašus apie gyvūno gyvenimą, įskaitant jo mitybą, gėlo vandens šaltinius ar net aplinkos sąlygas. Nors anksčiau manyta, kad brandžioje emalėje baltymų išvis beveik nėra, pažangi analizės technika leido aptikti įvairių baltymų liekanų net tokio senumo dantyse.

Naudojant skysčių chromatografijos ir masės spektrometrijos technologiją, mokslininkai sugebėjo aptikti daugybę peptidų, tai trumpų baltymų grandinių, tiek šiuolaikinių gyvūnų, tiek senovinių dantų emalėje. Šis atradimas ne tik išplečia molekulinės biologijos ribas, bet ir griauna senas ribas, kas laikyta įmanoma išsaugoti.

Iki šiol seniausi žinomi baltymų fragmentai buvo datuojami maždaug 3,5 milijonų metų, tad 18 milijonų metų siekiantys duomenys yra tikras lūžis. Tyrėjų komanda bendradarbiavo su Kenijos nacionaliniu muziejumi ir analizavo storą emalės sluoksnį turėjusių senovinių dramblių ir raganosių dantis. Šie žolėdžiai turėjo dantis, puikiai pritaikytus kietai augmenijai traiškyti, todėl buvo idealūs tyrimams.

Baltymai padeda suprasti gyvūnų giminystę

Analizuojant baltymų sudėtį, buvo galima identifikuoti skirtingas biologines funkcijas atliekančius baltymus, vadinamąjį proteomą. Nors mokslininkai neturi viso senovinio gyvūno baltymų rinkinio, iš to, kas rasta, galima spręsti apie rūšių tarpusavio ryšius. Kaip žmogaus DNR padeda nustatyti šeimos giminystę, taip šie peptidai gali atskleisti senovinių gyvūnų ryšius net tarp tų, kurie nepaliko jokių gyvų palikuonių.

Tyrimo bendraautorius Emmanuel Ndiema iš Kenijos nacionalinio muziejaus paaiškino, kad tokie atradimai leidžia rekonstruoti ne tik gyvūnų išvaizdą, bet ir jų mitybą, galimas ligas bei net jų amžių mirties metu. Šie duomenys anksčiau buvo nepasiekiami.

Molekulinė biologija plečia paleontologijos ribas

Remiantis peptidų informacija, galima iš naujo įvertinti seniai vykstančias diskusijas tarp paleontologų apie tai, kokioms kitoms žinduolių linijoms galėjo priklausyti išnykusios rūšys. Net jei gyvūnas neturi jokio gyvo palikuonio, galima iš jo dantų gauti baltymus ir juos įtraukti į giminystės medį.

Tyrimo vadovas Daniel Green pripažino, kad šis atradimas prasidėjo kaip nedidelė tyrimų dalis daug didesniame projekte, kuriame dalyvauja daugybė mokslininkų iš viso pasaulio. Tačiau rezultatų mastas gerokai viršijo lūkesčius. Kaip teigia pats Green, šie senoviniai dantys slepia kur kas daugiau baltymų nei kas nors tikėjosi, ir tai gali pakeisti mūsų supratimą apie gyvybės istoriją.