Nuo tankų iki elektrinių autobusų: įspūdinga „Scania“ karinė technika jau keliauja ir į Baltijos šalis

Pranešimas spaudai
Paskelbta

Nuo tankų iki elektrinių autobusų: įspūdinga „Scania“ karinė technika jau keliauja ir į Baltijos šalis

Švedijos gamintojų vardas daugeliui vairuotojų siejasi su automobilių saugumu ir santūriu skandinavišku dizainu. Tačiau ar įsivaizduotumėte, kad švediškas sunkvežimis gali tapti nematomu Europos saugumo draugu? 

Būtent tokia istorijos žymė nugulusi į daugiau nei šimtmetį tarnybos skaičiuojančios „Scania“ metraščius – šis vardas linksniuojamas ne tik vežėjų įmonėse, bet ir kariuomenių vadavietėse. Kai karinės įrangos plėtra tapo kiekvienos NATO šalies prioritetu, bendrovės vardas atsidūrė ir Baltijos šalių planuose.

Šiandien švedų gamintojos kariuomenėms skirti automobiliai ne tik pasižymi įspūdingomis pravažumo bei patikimumo savybėmis, bet, kaip ir vežėjų ar komunalinių įmonių parkuose, pamažu komplektuojami ir su elektrine pavara.

Pirmasis krikštas

Įkurta 1891 m. kaip „Vagnfabriks Aktiebolaget i Södertelge“ (Vabis), „Scania“ pradėjo nuo įvairios paskirties geležinkelio vagonų ir arkliais traukiamų tramvajų gamybos. Tikėtina, kad po sėkmingo vieno „Vabis“ automobilio įsigijimo 1904 m. Švedijos karinė vadovybė susidomėjo įmone – Karlskrunos karinis laivų statyklos dokas užsakė 2,5 tonos „motorizuotą krovininį vagoną“, kuris buvo pristatytas 1908 m. Tai buvo vos penktasis „Vabis“ pagamintas sunkvežimis, tačiau taip prasidėjo šimtmetį perkopusi karinė partnerystė.

Jau ankstyvuoju laikotarpiu kariuomenė suprato visų varančiųjų ratų sistemos pranašumus sudėtingame reljefe. Todėl 1916 m. Švedijos kariuomenės administracija pavedė „Scania“ sukurti ir pagaminti keturiais ratais varomą, keturiais ratais vairuojamą artilerijos traktorių. Ši transporto priemonė, pavadinta T-3, iš esmės buvo sunkiasvoris sunkvežimis – jis svėrė septynias tonas, turėjo 70 AG variklį ir buvo aprūpintas keturių pavarų transmisija.

Antrojo pasaulinio karo metais „Scania“ gamino įvairias karines transporto priemones Švedijos kariuomenei, įskaitant lengvuosius tankus „Stridsvagn m/41“ ir ilgai tarnavusį šarvuotąjį modelį „SKP m/42“. Geopolitinė situacija diktavo padėtį rinkoje – šiuo laikotarpiu įmonė beveik visiškai koncentravosi į gynybos sektorių. Ji tiekė sunkvežimius Švedijos pajėgoms, taip pat specialios paskirties karines transporto priemones: tankus, šarvuočius ir keturiais ratais varomus sunkvežimius.

Ilgaamžis „SKP m/42“ daugybę kartų įrodė savo vertę. Jis buvo keliskart modernizuotas ir išliko tarnyboje Švedijos gynybos pajėgose iki pat 2000-ųjų pradžios – daugiau nei 60 metų. Ši transporto priemonė buvo naudojama Švedijos daliniuose Jungtinių Tautų (JT) misijoje Kongo krizėje (1961–1964 m.) bei JT taikdarių pajėgose Kipre 1964 m.

Legendų ištakos

1960–1962 m. „Scania“ Švedijos gynybos pajėgoms pristatė 440 sunkvežimių LA82. Kariai juos šmaikščiai praminė „Skruzdėdomis“ dėl ilgo variklio dangčio. Šie 6x6 visų varomųjų ratų sunkvežimiai buvo aprūpinti 10 litrų turbininiais varikliais, generavusiais 200–220 AG, ir daugiausia skirti vilkti 10 tonų haubicas sunkiai pravažiuojamose vietovėse. Be to, ant platformos jie galėjo gabenti iki 5 tonų krovinių.

9-ajame dešimtmetyje dauguma šių transporto priemonių buvo perkonstruotos į tiltų gabenimo sunkvežimius ir tarnavo iki pat 2000-ųjų pradžios.

„Švedijos bendrovės vardas karinių transporto priemonių srityje pirmiausia ir siejamas su didelio pravažumo 6x6 ir 8x8 važiuoklėmis bei krovininiais sunkvežimiais – nuo garsiojo 7-ojo dešimtmečio pradžios su LA82 iki 8-ojo dešimtmečio viduryje pasirodžiusių naujos koncepcijos SBA111 ir SBAT111S modelių su kabina virš variklio. Pastarieji išsiskyrė ir ypatingai geru geometriniu pravažumu.

Vėlesni 8x8 modeliai, sukurti modulinės „Scania“ platformos pagrindu, dar labiau išplėtė galimybes. Pristatyta praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje, ši platforma leido sumažinti ne tik projektavimo išlaidas, bet ir lanksčiai konstruoti mašinas pagal užsakovo poreikius, derinant variklius, pavarų dėžes, varomuosius tiltus, rėmus ir kabinas“, – pasakoja žurnalo „Profi Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas.

Anot specialisto, didelį postūmį pravažios ir specialiosios paskirties technikos plėtrai davė 1969 m. „Scania-Vabis“ susijungimas su Švedijos aviacijos, gynybos ir automobilių bendrove „Saab“. Pastaroji tuo metu, kaip ir šiandien, buvo Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvų tiekėja – ji sukūrė legendinius lėktuvus „Draken“ („Drakonas“), „Viggen“ ir dabartinį „Gripen“ („Grifas“).

Ilgas kelias iki pripažinimo

Po atsiskyrimo 1995 m. „Scania“ tapo savarankiška įmone ir pripažintu variklių tiekėju ne tik stacionariai įrangai, pavyzdžiui, elektros generatoriams, bet ir vandens transportui – koviniams, pakrančių apsaugos kateriams bei povandeniniams laivams.

„Iki šio pripažinimo nueitas ilgas kelias: dar 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje „Scania“ nusprendė naujos didelės galios variklių serijos pagrindu diegti mažų sūkių koncepciją. Ji leido sumažinti ne tik degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų taršą, bet ir triukšmo lygį. Pirmieji tokie turbokompresoriniai varikliai pasirodė 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, o jų gamos viršūnę vainikavo 1969 m. pristatytas V8 350 AG dyzelinis variklis – tuo metu galingiausias sunkvežimio motoras Europoje.

Šiandien šie agregatai pelnytai vadinami legendiniais – didelės galios ir mažų sūkių koncepcija buvo pritaikyta ne tik karinėse transporto priemonėse, bet ir stacionarioje įrangoje bei vandens transporte“, – pažymi automobilių ir sunkiosios technikos žurnalistas.

Šiandien „Scania“ inovacijų estafetę tęsia elektra varomi sunkvežimiai, kuriuos galima išvysti tiek civilinėje logistikoje ar komunalininkų įmonėse, tiek bandomuosiuose gynybos projektuose. Elektriniai sunkvežimiai ne tik užtikrina tylų, efektyvų judėjimą, bet ir atveria naujas galimybes karinėms operacijoms, kuriose svarbūs tiek ekologiniai, tiek taktinės tylos aspektai.

NATO era

1986 m. Norvegija tapo pirmąja NATO šalimi, užsakiusia „Scania“ sunkvežimius. Vėliau užsakymai iš kitų NATO valstybių sekė vienas po kito.

Dėl modulinės sistemos ir plataus bandymų spektro „Scania“ tapo vienintele bendrove, Paryžiuje vykusioje parodoje „Eurosatory“ pristačiusia 8x8 konteinerių kablio keltuvo sunkvežimį, kuriam nereikėjo specialių hidraulinių sprendimų. Ši inovacija sulaukė didelio pramonės dėmesio ir nustatė naują standartą ateities gynybos užsakymams visoje Europoje.

2017 m. „Scania“ laimėjo viešąjį konkursą Nyderlanduose – gynybos ministerijos iniciatyvą atnaujinti ir modernizuoti šalies karinių ratinių transporto priemonių parką. Sutartis tapo didžiausiu užsakymu švedų bendrovės istorijoje – bendras pristatytų transporto priemonių skaičius viršijo 3 000.

Šios transporto priemonės papildė jau turimą 555 „Scania“ sunkvežimių parką, pristatytą 2005–2006 m., kurie, tikimasi, bus eksploatuojami ir prižiūrimi dar visą kitą dešimtmetį.

Be to, ši partnerystė tapo tramplinu dar vienai žaliajai krypčiai – 2023 m. Karališkojoje Nyderlandų jūrų pajėgų bazėje pradėtas naudoti pirmasis visiškai elektrinis „Scania 25P“ (6×2*4) sunkvežimis. Tai buvo pirmasis elektrinis sunkvežimis visoje Nyderlandų gynybos sistemoje, skirtas operacinių laivų aprūpinimui. Akivaizdu, kad tvarumo kryptis tampa neatsiejama ne tik Europos sunkiojo transporto, bet ir gynybos sektoriaus ateities dalimi.

Baltijos gynybos sutartis

2024 m. „Scania“ gavo užsakymą prisidėti prie istorinės Baltijos valstybių gynybos pajėgų modernizacijos. Pirmųjų 265 transporto priemonių pristatymai prasidėjo 2024 m. vasarą pagal sutartį su Estija ir Latvija, kurios vertė – 437 mln. eurų.

Sutarties tikslas – per septynerius metus aprūpinti Estiją ir Latviją gynybinėmis transporto priemonėmis, atsižvelgiant į pasikeitusią Europos saugumo situaciją. Pristatymuose numatyti sunkvežimiai kroviniams ir kariniams daliniams gabenti: vilkikai, platforminiai sunkvežimiai, taip pat automobiliai su kranais ir kablio keltuvais.

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas