Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Ilgą laiką vienu kertinių Europos Sąjungos klimato politikos siekių buvo sprendimas nuo 2035 metų uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių prekybą.
Šis tikslas buvo pristatytas kaip esminė priemonė mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skatinant elektromobilių plėtrą ir užtikrinant, kad Europa pasiektų klimatui neutralios ekonomikos viziją iki 2050-ųjų. Tačiau šiandien šis planas atsidūrė rimtame pavojuje.
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos Europos liaudies partijos (EPP) vadovas Manfredas Weberis neseniai pareiškė, kad sieks užginčyti šį draudimą. Jo nuomone, dabartinis požiūris pernelyg siauras ir griežtas, o priimti sprendimai gali turėti neigiamų pasekmių milijonus žmonių įdarbinančiai Europos automobilių pramonei.
M. Weberio pozicija sukėlė diskusijų bangą visoje Europoje, vieni mato racionalų poreikį lankstumui, kiti baiminasi, kad tokie siūlymai gali tapti pavojingu žingsniu atgal.
Daugiau erdvės technologijoms
Interviu Vokietijos spaudai M. Weberis pabrėžė, kad jo frakcija neprieštarauja klimatui neutralios Europos tikslui, tačiau reikalauja platesnės technologinės konkurencijos.
„Reikia leisti konkuruoti visoms technologijoms“, – teigė jis.
Tai reiškia, kad kartu su elektromobiliais būtų pripažįstami ir kiti sprendimai: vandeniliu varomi automobiliai, įvairių rūšių hibridai bei sintetiniais degalais varomi varikliai. Pasak Weberio, jei šios technologijos gali atitikti griežtus taršos standartus, jos turi turėti lygias galimybes rinkoje.
Šis požiūris, anot politiko, suteiktų daugiau stabilumo automobilių pramonei, kuri šiandien patiria didžiulį spaudimą, aukštėjančios energijos kainos, brangstantys gamybos procesai ir stipri konkurencija iš Azijos gamintojų daro didelį poveikį Europos įmonių ateičiai.
Draudimo šalininkų atsakas
Tačiau tokios idėjos susilaukia griežtos kritikos. Draudimo šalininkai perspėja, kad bet koks atidėjimas ar lankstumas gali sužlugdyti jau padarytą pažangą. Per pastarąjį dešimtmetį milijardai eurų buvo investuoti į elektromobilių gamybą, naujas baterijų gamyklas ir įkrovimo tinklų plėtrą.
Atšaukus arba sušvelninus draudimą, didžioji dalis šių investicijų galėtų tapti mažiau efektyvios, o gamintojai priversti blaškytis tarp skirtingų technologinių krypčių. Be to, kritikai pabrėžia, kad tai gali kelti pavojų pačiam ES tikslui tapti klimatui neutralia iki 2050-ųjų.
Pasak jų, vienintelė aiški ir nuosekli strategija yra greitas perėjimas prie elektromobilių, nes tik ši technologija gali užtikrinti visiškai nulinę emisiją, ypač jei energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Galimos išimtys ir kompromisai
M. Weberio pasisakymas nėra tik politinis manevras. Europos Komisija jau anksčiau signalizavo, kad ketina peržiūrėti 2035 metų draudimo reglamentą.
Tarp svarstomų variantų yra išimtys automobiliams, naudojantiems klimatui neutralius sintetinius degalus, taip pat tam tikros hibridinės pavaros, kurios ilgainiui galėtų tapti tarpinėmis priemonėmis pereinant prie visiškos elektromobilių eros.
Kita vertus, tokie kompromisai gali dar labiau komplikuoti padėtį. Ar tikrai įmanoma objektyviai įvertinti, kurie degalai yra visiškai neutralūs klimatui?
Ar bus pakankamai kontrolės, kad gamintojai nepiktnaudžiautų išimtimis? Tai klausimai, kurie jau šiandien kelia nerimą aplinkosaugos organizacijoms ir kai kuriems politikams.
Tarp inovacijų ir realybės
Europos automobilių gamintojai šiame ginče taip pat turi aiškią poziciją. Viena vertus, jie jau investavo milžiniškas sumas į elektromobilių gamybą.
Kita vertus, nemaža dalis pramonės atstovų pripažįsta, kad pereinamasis laikotarpis yra sudėtingas – ne visos šalys turi reikiamą įkrovimo infrastruktūrą, o daugelis vartotojų vis dar negali sau leisti elektromobilių dėl jų kainos.
Todėl kai kurie gamintojai remia M. Weberio idėją leisti ir kitoms technologijoms konkuruoti. Tai suteiktų lankstumo rinkose, kuriose elektromobilių plėtra juda lėčiau.
Kas laukia toliau?
Tikimasi, kad pirmieji sprendimai dėl 2035 metų draudimo peržiūros bus priimti dar iki šių metų pabaigos. Tai gali tapti vienu svarbiausių ES klimato politikos momentų per pastarąjį dešimtmetį.
Ar bus išlaikytas griežtas kursas link elektromobilių ateities? Ar atsivers naujos durys vandenilio, sintetinių degalų ar hibridinių automobilių plėtrai? Viena aišku, šis sprendimas turės ilgalaikes pasekmes tiek ekonomikai, tiek aplinkosaugai, tiek visų Europos gyventojų kasdieniam gyvenimui.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.