Užsidegė degalų lemputė? Paskutiniai kilometrai iki degalinės gali tapti brangiausiais jūsų gyvenime

Ši situacija neretai sukelia nemažai streso, ypač važiuojant nepažįstamuose keliuose ar tuomet, kai artimiausia degalinė yra už keliasdešimt kilometrų. Klausimas, kiek automobilis gali nuvažiuoti su minimaliu kuro kiekiu, aktualus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl saugumo. 

Sustojimas dėl pasibaigusių degalų gali sukelti rimtų nepatogumų, nuo priverstinio laukimo šalikelėje iki realios grėsmės, jei tai nutinka greitkelyje ar naktį neapšviestoje vietoje. Be to, važinėjimas beveik tuščiu baku ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį pačiam automobiliui.

Būtent todėl verta išsiaiškinti, kiek iš tiesų rezervo slepiasi užsidegus lemputei, ar galima pasitikėti automobilio borto kompiuteriu ir kodėl rizika važinėti ant „sausų garų“ gali atsieiti daug brangiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ar galima pasitikėti kompiuteriu?

Šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti išmaniaisiais borto kompiuteriais, kurie gana tiksliai prognozuoja likusį nuvažiuojamą atstumą. Kartais rodmenys pateikiami net kilometro tikslumu. 

Tačiau skaičius ekrane nėra absoliuti tiesa, jis labai priklauso nuo važiavimo stiliaus ir sąlygų. Jei judate ramiai mieste ar užmiestyje, nuvažiuojamas atstumas mažėja pamažu. 

Tačiau vos išvažiavus į greitkelį, kur greitis didesnis, o degalų sąnaudos ženkliai auga, rezervas gali tirpti akyse. 

Tokiose situacijose rizika nepasiekti degalinės išauga, ypač jei jos nutolusios keliomis dešimtimis kilometrų.

Rezervas nėra dugnas

Svarbu žinoti, kad automobilių gamintojai sąmoningai kalibruoja kuro matuoklius ir kompiuterius taip, kad įspėjamoji lemputė užsidegtų anksčiau, nei bakas iš tiesų ištuštėja. 

Kitaip tariant, užsidegus lemputei, dar lieka „slaptas rezervas“, dažniausiai bent 5–10 litrų, kurie leidžia nuvažiuoti kelias dešimtis kilometrų. Tačiau šis atstumas priklauso nuo automobilio modelio, jo būklės ir važiavimo sąlygų.

Naujesniuose automobiliuose ši sistema veikia gana tiksliai, bet senesnėse transporto priemonėse rodmenys gali būti klaidingi. Situacija dar labiau komplikuojasi, jei automobilis buvo remontuotas – pavyzdžiui, ardyta kuro sistema ar keista pompa. 

Tokiu atveju indikatorius gali rodyti visai ne tai, kas vyksta realybėje.

Kodėl nepatartina važinėti beveik tuščiu baku?

Važiavimas su minimalia kuro atsarga rizikingas ne vien todėl, kad galite sustoti netikėtoje vietoje. Tai pavojinga ir automobilio „sveikatai“. Kuro siurblys aušinamas bei tepamas degalais, jei jų per mažai, jis pradeda veikti „sausu režimu“, o tai gerokai sutrumpina jo tarnavimo laiką. 

Dar viena rizika yra įvairūs nešvarumai, kurie kaupiasi bako dugne. Kai lygis žemas, siurblys ima traukti būtent šias nuosėdas, o tai gali sugadinti ne tik patį siurblį, bet ir kuro purkštukus.

Dyzeliniuose varikliuose pavojus dar didesnis. Jei baigsis kuras, sistema gali užsiorinti, o tokiais atvejais paprasto kuro pripylimo nebepakanka – reikia atlikti specialią procedūrą, vadinamą kuro sistemos „atorinimu“. 

Tai dažniausiai reiškia papildomas išlaidas servise.

Galimos pasekmės

Keli papildomi kilometrai gali kainuoti labai brangiai. Važinėjimas „ant garų“ gali išprovokuoti netikėtą variklio klaidą – užsidegs „check engine“ lemputė, gali sutrikti degalų slėgis, pradėti strigti uždegimas arba net padidėti kuro temperatūra.

Kartais problemos išnyksta tik po kelių užsipylimų, tačiau neretai baigiasi rimtu remontu. O jo kaina gali siekti ne šimtus, o tūkstančius eurų.

Nors smalsu sužinoti, kiek automobilis dar gali nuvažiuoti, kai lemputė jau mirksi, verčiau šio eksperimento neatlikti. Saugesnis sprendimas yra vos užsidegus įspėjimui, sumažinti greitį, važiuoti taupiau ir kuo greičiau pasukti į artimiausią degalinę. 

Taip išvengsite streso, galimų gedimų ir papildomų išlaidų. Rezervas yra tam, kad suteiktų laiko pasiekti degalinę, o ne galimybę bandyti laimę kelyje.