Velniop tuos elektromobilius! Po tragedijų laivuose uždraudė elektrinių automobilių gabenimą, sektorius šokiruotas

Automobilių gamintojai investuoja milžiniškas sumas į naujas baterijų technologijas, o valstybės siūlo įvairias subsidijas, kad paskatintų perėjimą nuo vidaus degimo variklių prie elektrinių pavarų. Ši transformacija, atrodytų, negrįžtama.

Tačiau kartu su privalumais atsiranda ir naujų iššūkių. Didelės talpos ličio jonų baterijos, kurios leidžia nuvažiuoti šimtus kilometrų be įkrovimo, kelia unikalių saugumo rizikų. 

Tai ypač aktualu transportuojant elektromobilius jūra, kur gaisro gesinimo galimybės ribotos, o prieiga prie pavojingo krovinio sudėtinga. Pastaraisiais metais keli rezonansiniai incidentai jūroje privertė logistikos bendroves iš naujo įvertinti rizikos valdymo strategijas.

Būtent tokiame kontekste vieno didžiausių JAV konteinerinių krovinių vežėjų „Matson Inc.“ sprendimas sustabdyti elektromobilių ir įkraunamų hibridų gabenimą tapo svarbiu signalu visai pasaulinei logistikos rinkai. 

Nors sprendimas taikomas konkrečiam regionui, jo reikšmė yra globali, nes parodo, kad net ir šiuolaikinėje transporto sistemoje ne visi rizikos veiksniai yra iki galo kontroliuojami.

Kodėl „Matson“ priėmė tokį sprendimą?

Įmonė pranešė stabdanti naujų užsakymų priėmimą elektromobilių ir įkraunamų hibridų pervežimui visomis savo linijomis į Havajus, Aliaską, Guamo salą ir Mikroneziją. Bendrovė pabrėžė, kad tai prevencinė priemonė, galiosianti tol, kol bus parengti nauji priešgaisrinės saugos protokolai.

„Matson“ yra vienas svarbiausių krovininių linijų operatorių Ramiajame vandenyne, turintis apie 40 modernių Ro-Ro tipo laivų ir konteinervežių. Įmonės vaidmuo ypač svarbus aprūpinant JAV priklausančius regionus bei gabenant automobilius iš Azijos ir Šiaurės Amerikos.

Lemtingas „Morning Midas“ gaisras

Sprendimo katalizatoriumi tapo šių metų birželį įvykęs incidentas, kai laivas „Morning Midas“, gabenęs apie 3 000 automobilių, tarp jų – šimtus elektromobilių ir hibridų, užsiliepsnojo. Nepaisant įjungtos gaisro gesinimo sistemos, ugnies nepavyko suvaldyti, įgula buvo evakuota, o laivas po kelių savaičių dreifo nuskendo.

Tai jau trečias didelio masto atvejis po „Felicity Ace“ ir „Fremantle Highway“ katastrofų, kurių priežastimis įtariamos ličio jonų baterijos. Būtent jos kelia ypatingą grėsmę dėl vadinamojo „thermal runaway“ efekto, nevaldomos šiluminės reakcijos, galinčios sukelti itin intensyvų ir sunkiai gesinamą gaisrą.

„Thermal runaway“ vadinamas procesas, kai baterijos temperatūra kyla dėl pažeidimo, perkaitimo ar trumpojo jungimo, o karštis dar labiau spartina reakciją, kol akumuliatorius užsiliepsnoja. 

Tokio gaisro įprastos gesinimo priemonės, pavyzdžiui, CO₂ sistemos, nesustabdo, nes jos neveikia cheminės reakcijos. Dar blogiau – ugnis gali atsinaujinti net po kelių valandų nuo „užgesinimo“.

Riziką kelia ne tik elektromobiliai

Nors daug dėmesio skiriama ličio jonų baterijoms, ir tradiciniai automobiliai su vidaus degimo varikliais gali tapti gaisro priežastimi. 

Degalų sistemos nuotėkiai, alyvos išsiliejimai ar elektros instaliacijos gedimai taip pat yra pavojingi, ypač kai transporto priemonės gabenamos sandariai sugrūstos. Skirtumas tas, kad baterijų gaisrai reikalauja visiškai kitokių gesinimo metodų.

Laivybos ir automobilių gamintojų sektoriai ieško naujų standartų. Siūloma elektromobiliams skirti atskiras zonas laivuose, įrengti temperatūros jutiklius bei specialias ličio jonų gaisrams pritaikytas gesinimo sistemas. 

Taip pat svarstoma įvesti tarptautinius reikalavimus dėl rizikos vertinimo, baterijų būklės dokumentacijos ir draudimo gabenti pažeistus automobilius.

„Matson“ sprendimas gali būti laikinas, tačiau jis siunčia aiškią žinią, kad elektromobilių plėtra turi eiti koja kojon su atnaujintomis saugumo priemonėmis. Kol nebus sukurtos vieningos tarptautinės taisyklės, kai kurios bendrovės rinksis sustoti laiku, kad išvengtų dar didesnių nuostolių ateityje.