Vežėjai švaisto milžiniškas sumas, netenka iki 400 tūkst. eurų: kaip prasti vairuotojai ir vadyba kelia draudimą

Tik sukti kilometrus ir už juos „kalti“ uždarbį vežėjai moka gerai kasdien, o draudimo reikalai įprastai lieka paraštėse ir vežėjus pasiveja tik kartą į metus – kai reikia atnaujinti draudimo sutartis. Atsainus dėmesys incidentų keliuose valdymui, su kuriais susiduria visos be išimties pervežimų bendrovės, dažnai „suvalgo“ didžiulę įmonių pelno maržos dalį.

Statistika čia negailestinga – įmonės, kurios investuoja į vairuotojų atranką, apmokymą ir gerą vadybą, įprastai patiria mažesnius galutinius kaštus nei įmonės, kurių vairuotojai į įvykius patenka nuolat, o vadyba nėra motyvuota domėtis, ką veža jų vairuotojai ir kas nutiks, jeigu nutiks incidentas – brangus krovinys suges, sudegs ar bus pavogtas.

Pigiau šiandien, brangiau rytoj – vis dar tipinis didelės Lietuvos vežėjų dalies mąstymo algoritmas. „Pinigų kalikas“, mėginantis išspausti maksimumą iš menkai apmokytų vairuotojų ir neatsakingų vadybininkų galiausiai pralaimi racionaliam vežėjui, kuris geba sustyguoti įmonės darbą taip, kad įvykių patiria mažai, net ir mokėdami brangiau savo vairuotojams ir vadybininkams nei pigia darbo jėga pasikliaujantis konkurentas.

100 vilkikų turinčioms ir mažai incidentų patiriančioms pervežimų  bendrovėms civilinės atsakomybės draudimo polisai visam parkui įprastai kainuoja apie 150-180 tūkst. EUR per metus, tačiau į incidentus dažnai patenkančioms įmonėms ši suma gali siekti ir 200-400 tūkst. EUR.

Pavyzdžiui 30 įvykių patirianti bendrovė nuo 50 įvykių patiriančios konkurentės skiriasi tuo, kad už draudimą sumoka apie 150 tūkst. EUR mažiau ir tai nėra teoriniai paskaičiavimai, taip Lietuvoje funkcionuoja pervežimų aritmetika. Išlaidų skirtumas yra kosminis ir dažnai vežėjai draudimo išlaidų nėra įpratę įsivertinti iš anksto ir bėdas sprendžia, kai į jas patenka ir kai kažką iš esmės pakeisti jau būna vėlu.

Draudimo brokerio akimis, pagal draudimo įvykių gausą vežėjus galima suskirstyti šviesoforo spalvomis – Lietuvoje 10 proc. įmonių dega žaliai, 60 proc. geltonai, vaikščiodamos plonu ledu, o likusios 30 proc. dega raudonai - neanalizuoja draudimo įvykių priežasčių ir kasmet nustemba, kad pasikviestame draudimo brokerių „grožio konkurse“ gauna vieną už kitą brangesnius draudimo bendrovių CA pasiūlymus.

Draudimo brokerio tikslas nėra tik parduoti vežėjui draudimo polisą, tandemu važiuojame ištisus metus, siekdami apsaugoti vežėją nuo perteklinių išlaidų – einamaisiais metais ar kitais metais, čia jau verslo strategijos dalis.

Įsiklausantis į brokerio patarimus ar tiesiog atsakingai vertinantis draudimo rizika vežėjas gali sau leisti turėti brangiau apmokamą komandą ir vis tiek uždirbti daugiau, nei byrančių draudimui pinigų neskaičiuojantis konkurentas. Nežinojimas, kaip riziką kitais metais skaičiuos draudimas ir klaidingi įsitikinimai virsta dideliais pinigais.

Kelios esminės pervežimų bendrovių klaidos:

Prasti, avarijas patiriantys vairuotojai – draudimo kaštus preciziškai skaičiuojantys vežėjai įprastai nesamdo vairuotojų, kurie dažnai patiria įvykius. Vienas dažniausių įvykių – sukiojimasis pasikraunant ar iškraunant prekes. Įmonės arba moka brangiau, atsirinkdamos geriausius vairuotojus, arba pačios investuoja į jų įgūdžių tobulinimą. Yra įmonių, kuriose beveik nėra vairuotojų, patiriančių autoįvykius: suklydai du kartus – teks darbo ieškoti kitur.

„Pigius“ ar menkai apmokytus vairuotojus turinčios bendrovės įprastai už draudimą sumoka dvigubai daugiau - įvykių dažnis gali pakelti draudimą itin smarkiai, net jeigu įvykiai yra menkaverčiai ir žalos nėra didelės. Vežėjai dažnai yra klaidingai įsitikinę, kad menkas draudiminis įvykis ir nedidelis įbrėžimas nenulems didesnės kainos kitais metais – ką ten tas vienas kitas incidentas – visi jų patiria. Tačiau draudikai skaičiuoja konkretaus draudiminio įvykio konkrečioje šalyje vidutines vertes - taip 500 EUR žala gali virsti ir 5000 EUR nuostoliu  draudimo statistikoje skaičiuojant draudimo kainą kitąmet.

Prasta vadyba

Sipnai apmokyti, aiškių veiklos standartų neturintys pervežimų vadybininkai galiausiai vežėjams kainuoja smarkiai daugiau, nei gerai apmokytus ir pagal standartizuotas sistemas dirbančius vadybininkus turintiems jų konkurentams. Strateginės vagystės, kai pavagiamas itin brangus krovinys dažniausiai yra vadybos klaida – nemotyvuoti savo darbą atlikti gerai vadybininkai nepasidomi, ką veš jų vairuotojai, šie nesiima atsargumo priemonių ir krovinys dingsta. Rezultatas – kelios dešimtys tūkst. EUR į nuostolį kitų metų vežėjo civilinės atsakomybės draudimo polise.

Vežėjo ir draudimo brokerio tandemo esmė – vežėjui minimizuoti draudimo kaštus, brokeriui – išlaikyti su klientu ilgalaikį ryšį ir sukurti jam vertę. Bendras darbas įprastai trunka ištisus metus – nuo vienos žalos iki kitos, stebint bendrą įvykių situaciją ir operatyviai informuojant klientą, jeigu situacija blogėja. Tikslai gali būti įvairūs – sumažinti kitų metų draudimo kainą arba net išspręsti situaciją net “neaktyvuojant” draudimo poliso – kartais tiesioginis brokerio tarpininkavimas sumažina nuostolius dėl patirtos žalos labiau, nei suveikusi draudimo apsauga, nes kiekvienas suveikimas pabrangina draudimą kitais metais.

Įsiklausantys į draudimo brokerio patarimus vežėjai gali smarkiai patobulinti savo vidinius procesus – kadangi vežėjai patiria incidentus keliuose nuolat, įvykių analizė ir greitas reagavimas gali padėti užkardyti pasikartojančias problemas ateityje. Blogai manevruojantį vilkiko vairuotoją galima operatyviai pakeisti gerai savo darbą atliekančiu profesionalu ir galbūt mokėti jam daugiau, nes tai galiausiai vis tiek bus smarkiai mažiau, nei pabrangusio kitų metų draudimo poliso kaštai.

Geras draudimo brokeris nuolat stebi, kada vežėjas neįprastai anksti perkopė “sveiką” draudimo įvykių skaičių ir, kad nepadarius išvadų, draudimas kitais metais smarkiai brangs. Įsiklausymas ir greiti veiksmai gali smarkiai sumažinti vežėjo kaštus – pagerinti vadybą, papildomai drausminti, apmokyti ar samdyti naujus vairuotojus ir pan. Kelių daug ir nebūtinai daugiausiai uždirba tie, kurie įveikia didžiausius atstumus. Važiavimas su galva dažniausiai yra efektyviau, nei kilometrų vaikymasis su pro šalį byrančiais draudimo eurais.