Vartotojams naudinga konkurencija: krauti elektromobilį viešoje stotelėje gali būti pigiau nei namuose

Elektromobilių skaičius Lietuvos gatvėse toliau auga rekordiniu tempu. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, visų laikų elektra varomų transporto priemonių registracijų rekordas buvo užfiksuotas šių metų liepą, kuomet šalies transporto parkas pasipildė 1651 grynuoju elektromobiliu ir iš tinklo įkraunamu hibridu. 

Nuo metų pradžios elektrifikuotų transporto priemonių skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug 10 tūkst., iš viso mūsų šalyje jau yra daugiau kaip 38 tūkst. elektromobilių ir įkraunamų hibridinių modelių.

Konkurencija virsta palankiomis kainomis

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis pastebi, kad nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau, visas potencialas dar tikrai nėra išnaudotas, o pokyčiai galėtų būti ir dar greitesni. Nemažai žmonių vis dar nesiryžta pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, kadangi vadovaujasi dviem klaidingais mitais.

„Ypač tie vairuotojai, kurie neturi galimybės įkrovimo stotelės įsirengti namuose, dažnai galvoja, kad elektromobilis apsunkins jų kasdienybę, kadangi nuolat reikės ieškoti, kur į įkrauti ir gaišti laiką laukiant, kol energijos atsargos bus papildytos. Taip pat neretai manoma, kad elektra viešojo įkrovimo stotelėse yra brangi, todėl elektromobilis netenka ekonominio pranašumo, palyginti su modeliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Tačiau abu šie įsitikinimai nėra teisingi, tiesą sakant, šiandien krauti transporto priemonę viešoje stotelėje gali būti pigiau nei namuose“, – sako T. Žilionis.

Jis pažymi, kad gatvėse ir keliuose daugėjant elektromobilių, aštrėja ir įkrovimo infrastruktūros vystytojų konkurencija, verčianti ieškoti būdų, kaip pasiūlyti kuo palankesnes kainas. To rezultatas – net iki 50 proc. siekiančios nuolaidos. Praktiškai tai reiškia, kad 22 kW galios stotelėse įkrovimas gali kainuoti vos 15 ct/kWh, pasirinkus energijos atsargas greičiausiai pildančias 320 kW galios stoteles reikėtų mokėti 24,5 ct/kWh. Tuo metu su kainomis biržoje susietus elektros tiekimo planus turintiems vartotojams, įkraunantiems elektromobilius namuose, rugpjūtį tai vidutiniškai kainavo 21,59 ct/kWh.

„Populiariausi elektromobilių modeliai turi maždaug 80 kWh talpos baterijas. Tad pasinaudojus akcijomis, tokį elektromobilį nuo 0 iki 100 proc. pigiausiose 22 kW galios viešose stotelėse kainuotų apie 12 eurų, greitojo įkrovimo stotelėse – apie 19,6 euro, o namuose – apie 17 eurų. Taigi akivaizdu, kad elektros kainos kriterijus nebėra priežastis nesirinkti elektromobilio“, – situaciją rinkoje analizuoja T. Žilionis.

Tai, jog elektromobiliai ekonomiškumu smarkiai pranoksta tradicines transporto priemones patvirtina ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,99 euro, kai dyzeliniu automobiliu – 7,95 euro, o benzininiu – 9,18 euro.

Įkrovimui papildomo laiko nereikia

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais proveržį išgyvenusi įkrovimo infrastruktūra elektromobilių vairuotojams leidžia lengvai prisitaikyti ir savo transporto priemones krauti tuomet, kai jomis niekur nevažiuojama – dirbant, laukiant, kol baigsis užsiėmimai vaikų būreliuose ir treniruotėse, apsiperkant ar tiesiog leidžiant laisvalaikį mieste.

„Infrastruktūra nebėra atsitiktinė – stotelės atsiranda ten, kur žmonės ir taip leidžia laiką – prie prekybos ir verslo centrų, sporto klubų, mokyklų aplinkoje. Dalyvaujate darbo susitikime ar nuėjote apsipirkti, kol baigsis vaikų užsiėmimai būreliuose, o per tą laiką jūsų elektromobilis kraunamas. Tai reiškia, kad jokių papildomų laiko sąnaudų nereikia – elektromobilis jau ne papildomas kasdienybės rūpestis, o laiką ir pinigus taupantis protingas sprendimas“, – pastebi T. Žilionis.

Pasak jo, augantis elektromobilių populiarumas skatina tolesnę infrastruktūros plėtrą ir vartotojams palankią elektros tiekėjų konkurenciją, o tai dar labiau didina elektromobilių populiarumą. Tačiau, nors tokių transporto priemonių skaičius ir toliau auga, plėtros tempai tampa lėtesni, nes net ir spartus augimas neatitinka valstybės numatytų tikslų, todėl vartotojų griaunami mitai gali tapti pokyčio ir dar vieno proveržio dalimi.