Prisijunkite
Važiuojant Lietuvos keliais jis matomas nuolat – platus ar siauresnis kelio pakraštys, atrodantis kaip ideali vieta trumpam sustoti, atsiliepti telefonu ar „praleisti“ greitesnį vairuotoją. Daugelis vairuotojų net nesusimąsto, kad ši, atrodytų, nekalta vieta yra viena pavojingiausių eismo zonų. Dar blogiau – ne visi žino, kada sustojimas pakraštyje yra teisėtas, o kada už jį gresia bauda ar net tragiškos pasekmės. Kelių eismo taisyklės šiuo klausimu nėra tokios paprastos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Jeigu kelio pakraštys yra atskirtas ištisine kraštine linija, vairuotojui signalas aiškus – čia važiuoti ir sustoti draudžiama. Tokia linija dažniausiai žymima P-7b ženklinimu ir reiškia, kad pakraštys nėra skirtas įprastam eismui ar sustojimui. Net trumpas automobilio „pastatymas“ šalia linijos laikomas pažeidimu. Negalima nei užvažiuoti, nei sustoti „tik minutei“.
Tokio tipo ženklinimą dažniausiai pamatysime automagistralėse ir greitkeliuose, kur sustojimas apskritai yra draudžiamas, išskyrus specialiai tam skirtas poilsio aikšteles ir degalines. Šiose vietose eismo greitis yra didelis, o bet koks netikėtas automobilis pakraštyje tampa mirtinu pavojumi kitiems vairuotojams. Išimtis taikoma tik toms transporto priemonėms, kurios pagal savo paskirtį privalo važiuoti būtent pakraščiu, pavyzdžiui, kelių priežiūros technikai.
Visai kita situacija, kai pakraštys nuo važiuojamosios dalies atskirtas brūkšnine linija, vadinama P-7a. Tokiu atveju teisės aktai leidžia įvažiuoti į pakraštį ir netgi jame sustoti. Būtent čia ir prasideda pavojingiausia vairuotojų saviapgaulė – „jei leidžiama, vadinasi, saugu“.
Realybėje automobilis, stovintis pakraštyje, ypač prastesnio matomumo sąlygomis, tampa sunkiai pastebimas. Tamsiu paros metu, lyjant ar esant rūkui, kiti eismo dalyviai gali jį pastebėti per vėlai. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, ne viena skaudi avarija įvyko būtent todėl, kad vairuotojas nepastebėjo pakraštyje stovinčio automobilio.
Ypač pavojinga situacija susiklosto, kai lėčiau važiuojantis vairuotojas, norėdamas „padaryti vietos“, pasitraukia į pakraštį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo mandagus ir saugus gestas, tačiau praktikoje tokie manevrai ne kartą baigėsi tragiškai. Greičiau važiuojantis automobilis gali nesitikėti kliūties pakraštyje, o sekundės dalis tampa lemtinga.
Vienas dažniausių vairuotojų pažeidimų – pakraščio naudojimas kaip improvizuotos poilsio zonos. Sustojama atsigerti kavos, patikrinti navigaciją ar atsiliepti į skambutį, motyvuojant tuo, kad „tik trumpam“. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, kad pakraštys nėra skirtas poilsiui ar patogumui.
Jeigu jaučiate nuovargį ar reikia sustoti, saugiausias sprendimas – nuvažiuoti kelis kilometrus toliau ir rasti tam pritaikytą vietą. Šiandien tai padaryti itin paprasta: išmaniojo telefono žemėlapiai ar automobilio navigacija greitai parodys artimiausią degalinę ar poilsio aikštelę. Kelios papildomos minutės kelyje yra menka kaina už saugumą.
Yra tik viena situacija, kai pakraštys tampa teisėta ir būtina vieta sustoti – ekstremali situacija. Tai gali būti techninis automobilio gedimas, staigus vairuotojo ar keleivio sveikatos sutrikimas ar eismo įvykis. Tokiu atveju vairuotojas privalo kuo skubiau pasitraukti į dešinį kelio kraštą ir sustoti kiek įmanoma toliau nuo važiuojamosios dalies.
Sustojus būtina įjungti avarinę šviesos signalizaciją, kad kiti eismo dalyviai iš anksto pastebėtų kliūtį. Jei automobilis sugedo ir kelionės tęsti neįmanoma, papildomai privaloma pastatyti avarinį ženklą tinkamu atstumu nuo automobilio. Tai ypač svarbu greitkeliuose, kur transporto priemonės juda dideliu greičiu, o reakcijos laikas yra labai trumpas.
Nepaisant taisyklių ir įspėjimų, pakraštys vis dar vilioja vairuotojus savo tariamu patogumu. Tačiau statistika ir realūs eismo įvykiai rodo, kad tai viena rizikingiausių vietų. Skirtumas tarp „leidžiama“ ir „saugu“ čia yra milžiniškas.
Pakraštys nėra nei stovėjimo aikštelė, nei poilsio zona, nei mandagumo erdvė. Tai tik techninė kelio dalis, skirta išskirtinėms situacijoms. Kiekvienas sustojimas be būtinos priežasties didina avarijos riziką, o kartais – kainuoja gyvybes. Todėl prieš pasukant vairą į dešinę verta savęs paklausti: ar tai tikrai būtina, ar tiesiog patogu?
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.