Atšalęs lapkritis smogė elektros kainoms: kodėl šoktelėjo kainos ir augo importo priklausomybė?

Nepaisant išaugusio vartojimo ir sumažėjusios pasiūlos, vidutinis kainų lygis keitėsi nedaug, tačiau dideli momentiniai svyravimai – nuo neigiamos kainos iki virš 500 eurų už megavatvalandę – atskleidė rinkos jautrumą. Šiuos pokyčius lėmė keli veiksniai.

Lapkritį buvo mažiau saulėtų dienų, vėjo gamyba sumenko, o šiluminėse elektrinėse Latvijoje ir Lietuvoje vyko suplanuoti remonto darbai. Kartu vartojimas išaugo dėl mėnesio pabaigoje atėjusio šalčio. 

Tai sudarė situaciją, kai rinkoje sumažėjus vietinei gamybai, Baltijos šalys buvo priverstos daugiau importuoti elektros energijos. Importas tapo didžiausiu šiais metais.

„Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė pabrėžia, kad nors kainos reagavo į išaugusį vartojimą ir sumažėjusią pasiūlą, bendras pokytis nebuvo drastiškas. Ji atkreipia dėmesį, kad lapkritį gamybos apimtys Baltijos šalyse mažėjo, o saulės elektrinių generacija pasiekė žemiausią lygį nuo metų pradžios.

Kainų šuolis sutapo su atšalusiais orais

Lapkričio mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje siekė 110,91 Eur/MWh ir buvo 6 procentais didesnė nei spalį. Estijoje kainos ūgtelėjo 7 procentais, iki 95,90 Eur/MWh. 

Naujojo ketvirčio valandos intervalo metu fiksuoti itin dideli kainų svyravimai, nuo minus 0,44 euro iki daugiau kaip 506 eurų už megavatvalandę, parodė, kaip jautriai rinka reaguoja į gamybos ir paklausos pokyčius.

Pagrindinės kainų augimo priežastys buvo menkesnė saulės ir vėjo gamyba, šiluminių elektrinių remontai bei išaugęs vartojimas, ypač paskutinėmis mėnesio dienomis, kai orai ryškiai atvėso.

Baltijos šalys padidino importą, nes vietinės gamybos nepakako

Lapkritį Baltijos šalys importavo 19 procentų daugiau elektros energijos nei spalį. Tai buvo didžiausias importo rodiklis šiais metais ir aiškiai atspindėjo sumažėjusią atsinaujinančių išteklių gamybą regione. Saulės elektrinių generacija buvo mažiausia nuo sausio, o vėjo gamyba taip pat mažėjo – 13 procentų.

Elektros gamyba regione lapkritį traukėsi 2 procentais ir siekė 1392 GWh. Lietuvoje gamybos kritimas buvo ryškiausias – pagaminta 25 procentais mažiau elektros, tik 575 GWh. Estijoje gamyba sumažėjo 1 procentą, o Latvija, priešingai, fiksavo įspūdingą 57 procentų gamybos augimą, iki 471 GWh, daugiausia dėl hidroelektrinių darbo.

Lietuvos energetinis balansas: pagaminama tik pusė reikalingos elektros

Baltijos šalys lapkritį bendrai pasigamino 57 procentus reikalingos elektros. Lietuva pagamino tik 52 procentus šalies poreikio, Latvija – 75 procentus, Estija – 49 procentus. Tai parodė aiškią tendenciją. Kuo šaltis didesnis, tuo labiau auga elektros vartojimas, o atsinaujinančių išteklių gamyba šiuo laikotarpiu mažėja, todėl regionas tampa labiau priklausomas nuo importo.

Vartojimas visame regione augo 8 procentais ir pasiekė 2447 GWh. Lietuvoje vartojimas kilo sparčiausiai – 10 procentų, iki 1106 GWh. Latvijoje ir Estijoje poreikis didėjo panašiai, apie 6 procentus.