Lietuva renkasi grynuosius pinigus: siūlo didinti ribas, ekspertai įspėja apie katastrofinius padarinius

Paskelbė Viktoras Baliulis
Paskelbta

Lietuva renkasi grynuosius pinigus: siūlo didinti ribas, ekspertai įspėja apie katastrofinius padarinius

Finansų ministerijai siūlant padidinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą iki 10 000 eurų, verslo organizacijos įspėja, kad toks sprendimas Lietuvos sąlygomis didintų šešėlinės ekonomikos riziką, silpnintų mokesčių surinkimą ir mažintų ekonomikos skaidrumą. 

Didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors’ Forum“ kartu su skaidrumo ambasadorių bendruomene „Baltoji banga“ tam nepritaria ir ragina išlaikyti dabar galiojančią 5 000 eurų ribą.

„Lietuva jau dabar susiduria su reikšmingais šešėlinės ekonomikos iššūkiais, esame tarp prasčiausiai pridėtinės vertės mokestį surenkančių Europos Sąjungos valstybių. Todėl siūlymas didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nėra nei ekonomiškai pagrįstas, nei atsakingas. Priešingai, tai silpnintų prevenciją ir apsunkintų sąžiningų rinkos taisyklių užtikrinimą“, – teigia „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir nacionalinių institucijų duomenimis, Lietuvoje apie 60 proc. atsiskaitymų vis dar vyksta grynaisiais pinigais – tai vienas didžiausių rodiklių euro zonoje. Tarptautinė praktika rodo aiškią tendenciją: kuo didesnė grynųjų pinigų apyvarta, tuo didesnė neapskaitytų sandorių ir mokesčių vengimo rizika.

Europos praktika: griežtesnės ribos nei siūloma Lietuvoje

Nors Europos Sąjungos reglamentas nustato maksimalią 10 000 eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, jis taip pat aiškiai leidžia valstybėms narėms taikyti griežtesnius nacionalinius apribojimus, atsižvelgiant į savo rizikos profilį.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Ispanijoje atsiskaitymų grynaisiais pinigais riba siekia 1 000 eurų. Lenkijoje, kuri pastaraisiais metais pasižymėjo ypač gerais rezultatais kovoje su šešėline ekonomika, ši riba verslo sandoriuose yra apie 3 200 eurų.

„Neseniai Seimas patvirtino rekordinį gynybos finansavimą, ir tai aiškiai parodo, kad valstybė į savo ir piliečių saugumą žiūri rimtai. Tačiau turime būti sąžiningi: šios lėšos bus surenkamos skaidriai veikiančių verslų ir sąžiningų mokesčių mokėtojų dėka. Todėl valstybės politika šiandien turi būti nukreipta į mokesčių surinkimo stiprinimą ir gerinimą, o ne į sprendimus, kurie silpnina kontrolę ir didina neapskaitytų sandorių riziką“, – pabrėžia „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė, „Investors’ Forum“ strateginė konsultantė Rūta Skyrienė.

Moderni atsiskaitymų infrastruktūra ir išimtys

Verslo organizacijos akcentuoja, kad Lietuvoje veikia moderni ir plačiai prieinama negrynųjų atsiskaitymų infrastruktūra. Be to, teisės aktuose jau yra numatytos išimtys tais atvejais, kai atsiskaityti negrynaisiais objektyviai neįmanoma.

Pasak organizacijų atstovų, dėl to dabar galiojanti 5 000 eurų riba nekelia kliūčių nei verslo operatyvumui, nei kasdienei ekonominei veiklai, todėl jos didinimas būtų žingsnis atgal kovoje su šešėline ekonomika.

Ar patiko šis įrašas?
 

Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas